Akių spalvos

0x0oiqwr_bgvtgm0e

Liaudyje žmogaus akys vadinamos sielos veidrodžiu. Anatomiškai akies pagrindą sudaro akies obuolys, kuris sudarytas iš keleto apvalkalų. Už skaidrios ragenos, pačios viršutinės akies apvalkalų dalies, eina kraujagyslinis apvalkalas, aprūpintas kraujagyslėmis ir pigmentinėmis ląstelėmis. Priekinėje akies dalyje tai yra rainelė, kuri ir atsako už akių spalvą.

Akių rainelė viename iš savo gilių sluoksnių turi ypatingų ląstelių – chromatoforų, turinčių pigmento melanino, kuris persišviečia per rageną. Visi žmonės gimsta šviesiaakiai, o galutinė akių spalva susiformuoja pas 2-3 metų vaiką, kada atsiranda pigmentas melaninas. Kuo daugiau jo yra ląstelėse, tuo tamsesnės bus akys. Mėlynakės tautos paprastai gyvena toli nuo pusiaujo, rudų akių savininkai – vidutinio klimato gyventojai, o juodaakiai gyvena arti pusiaujo.

Kuo tamsesnės akys, tuo labiau jos apsaugotos nuo akinančios saulės šviesos. Ši savybė tik patvirtina išimtis – pas Tolimosios Šiaurės gyventojus akys ne mėlynos, o tamsios, tokiu būdu akys apsisaugo nuo nepakenčiamo sniego atspindžio. Genetikai pastebėjo, jog rudų akių genas – pats stipriausias ir nugali genus, atsakingus už mėlynos ir žalios spalvos akis.

Aristotelis manė, jog žmonės su rudomis ir tamsiai žaliomis akimis bus cholerikai, su tamsiai pilkomis akimis – melancholikai, o su mėlynomis – flegmatikai. Šiuo metu manoma, jog žmonės, turintys tamsios spalvos akis, turi stipresnę imuninę sistemą, nuo kitų skiriasi užsispyrimu ir ištverme, tačiau neretai yra per daug dirglūs ir turi pakankamai impulsyvų temperamentą. Žmonės su pilkomis akimis yra ryžtingi ir atkaklūs siekiant tikslo; mėlynakiai žmonės stoiškai perneša gyvenimo negandas; rudakiai pasižymi uždarumu,  o žmonės su žaliomis akimis apibūdinami kaip pastovūs, susikaupę ir ryžtingi.

Plačiai žinomas istorinis faktas yra tvirtinimas, kad mėlynos akys yra išskirtinis šiauriečių (arijų) rasės požymis. Tuo tarpu  vidurinėje juostoje „bloga akimi“ laikoma tamsiai ruda arba juoda, o Rytuose viskas atvirkščiai: manoma, kad nužiūrėti gali tik šviesiaakiai žmonės.

Ypač retais atvejais pas vieną žmogų gali būti skirtingų spalvų akys. Toks reiškinys vadinamas heterochromija. Dešinė ir kairė akys gali visiškai skirtis pagal spalvą – tai vadinama pilna heterochromija, o jeigu tik dalis rainelės turi kitą spalvą, tai vadinama daline heterochromija.  Toks reiškinys gali būti įgimtas arba įgytas.

Leave a Reply