Anahatha čakra

anahata cakra

Čakra yra širdies srityje (širdies nervinis rezginys)

Anahata “nepažeidžiama
Liauka: užkrūčio (nuo jos veiklos priklauso imuninės sistemos veikla)
Spalva: žalia ir dūmų
Dievybė – Kakini Devi. Isa. Bana Linga Trikona.
Oro principas (vayu tattwa).
Jutimas ir lietimas.
Bidža mantra – Jam (yam). 12 raidžių (ka, kha, ga, gha, ge, cha, chha, ja, jha, je, ta, tha)– 12 lotoso lapelių.
Du, vienas ant kito sudėti trikampiai, vienas smaigaliu aukštyn, kitas – žemyn.
Veikiami organai: širdis, plaučiai, kraujotaka, kraujas, oda, rankos, plaštakos, viršutinė nugaros dalis, krūtinės ląsta, bronchai

Teigiamos savybės: artimo meilė, šilti jausmai, savo vertės suvokimas, gebėjimas prisitaikyti prie aplinkybių, meninės išraiškos jėga, tolerancija, atvirumas, sveikas atsiribojimas nuo aplinkinių

Anahatos veiklą harmonizuosite atlikdami RJM IV-ojo penkiadienio asanas, daugiau būdami žalioje gamtoje, klausydami šviesios, džiaugsmingos muzikos (pvz., Mocarto), lepindami save masažais, mylėdami gyvūnus, vilkėdami žalius rūbus, daugiau liesdami pasaulį, mokydamiesi daryti masažą, medituodami į Dovydo žvaigždę, kartodami bidža mantrą.

Širdies čakra yra žmogaus energetinės sistemos centras. Anahata išsidėsčiusi lygiagrečiai širdžiai, krūtinės centre (maždaug ties 5-6 krūtinės slanksteliu, šiek tiek kairiau krūtinkaulio) ir  jungia 3 žemutines – materialiąsias su 3 viršutinėmis – dvasinėmis čakromis.

Būdama visų čakrų centras Anahata yra meilės, atjautos, globos ir ištikimybės buveinė. Jos veikla leidžia prisiderinti prie kito žmogaus, jį pajusti, prisiliesti dvasia ir jam leisti tai daryti emociniu, dvasiniu ir fiziniu lygmeniu. Kadangi bendravimas susijęs su pirmapradžiu oro elementu, Anahata čakra kaip tik ir siejama būtent su oro stichija.

Čakra atsako už dvasinio ir fizinio prado pusiausvyrą, už meilės ir harmonijos energiją mūsų sieloje. Taip pat atsako už pasitikėjimo emocijas, už laisvės pojūtį ir praradimų baimę.

MEILĖ

Ši čakra – svarbiausias energijos ir meilės tiekėjas mūsų organizmui. Ji vadovauja mūsų gebėjimams duoti ir priimti meilę.

Meilė suteikia gyvenimui tikslą ir prasmę, įtvirtina individualumą, kuris ir yra meilė. Tai reiškia, kad pati mūsų prigimtis yra mylinti, geraširdiška ir jautri. Tai yra besąlyginė meilė, kai nekeliame jokių sąlygų ir reikalavimų. Anahata moko atiduoti save kitiems, atleisti, pateisinti ir pagailėti. Pagrindinė Anahatos savybė – ne pasitenkinimas trumpalaikiais santykiais, o siekimas nuolatinės, amžinos meilės.

Kai gimsta kūdikis, pirmas dalykas, į ką jis reaguoja – tai motinos dvasia. Gimdamas jis nesuvokia savo kūno ar mamos kūno, jis jaučia tik dvasią. Atėjimo metu vaikas patiria šoką ir jis nori grįžti į motinos įsčias. Šiame lygmenyje jo protas, sąlygotumas ir ego neišvystyti. Jis yra švari dvasia, ir būtent dvasia ieško komforto motinos dvasioje, ir per šį komfortą ieško palaikymo naujoje nepažįstamoje erdvėje. Ši reakcija yra tikroji meilė, arba besąlyginė meilė, tai ne atsakomoji reakcija, o švari dviejų dvasinių būtybių susivienijimo laimė.

Švari meilė, kuri mus nuskaidrina, yra Širdies čakros savybė. Iki savirealizacijos mes retai mylime vardan meilės, nes dažnai painiojame meilę su noru turėti, seksu arba egoizmu, nes mes riboti. Švari meilė neturi prieraišumo, ji nesiekia jokio tikslo, kaip medis, kuris suteikia šešėlį be jokių išankstinių nusistatymų kiekvienam. Tikroji meilė sklinda iš širdies, o ne iš kūno ar proto.  Kai mes kalbame apie meilę kažkam, mes turime suprasti, kur link ta meilė teka. Kūnų trauka turi fizinį pagrindą. Ji gali atsirasti iš kūno poreikio arba gali būti kaip atsakas “princo ant balto žirgo”, artisto ar reklamos herojaus simboliui. Toks fizinio patrauklumo tipas nėra tikroji meilė, nes ji sklinda iš proto, o protas nemyli, jis tik geidžia. Kai proto troškimas patenkinamas, naujumas dingsta. Pavyzdžiui, vaikas džiaugiasi nauju žaislu, bet po kelių dienų naujumas ištirpsta ir susidomėjimas dingsta.

ČAKROS PROBLEMOS

  • Kairėje pesėje: per didelis fizinis ir protinis aktyvumas, ryškūs blogi santykiai (ypač motinos ir vaikų), dėmesys išoriniuose daiktuose, narkotikai, dvasinių ieškojimų trūkumas, netikėjimas Dievu, veikla prieš Dievą.
  • Dešinėje pusėje: tėvo problemos, emocionali agresija, pasipūtimas, neatidumas aplinkiniams, neteisėtas dominavimas.
  • Centrinėje dalyje: fanatizmas, materializmas, ligota vaizduotė, spiritualizmas, juodoji magija, neteisingas mokytojas, neteisingi užsiėmimai.

Nesaugumo jausmas ir baimė gali sukelti greitesnį širdies plakimą, kvėpavimo problemas. Per didelis aktyvumas ir planavimas mus išsausina ir gali sukelti šio centro problemas. Taip pat reikėtų vengti stiprių asketizmo praktikų arba fizinių pratimų, kiurie koncentruojasi tik ties kūnu, o ne Dvasia. Krūties vėžys ir kitos ginekologinės problemos susijusios su neteisingu elgesiu su moterimis. Kraštutiniai baimės ir nesaugumo jausmo atvejai gali sukelti neurozes ir alergijas.

Kai neigiate širdies norą mylėti save ir visą pasaulį, žmones, širdis yra blokuojama. Kartais sutrikimai kyla dėl to, kad trūksta meilės sau.

Kai ši čakra nestabili, žmogus jaučia baimę būti paliktas, prarasti meilę, arba paskęsta svetimose problemose, kenčia už kitus. Kai širdies čakra nedarni, žmogus myli ne besąlygiškai, o tik todėl, kad patirtų kitų palankumą, prieraišumą.

Užgniaužta Anahata gali talpinti tokias savybes kaip egoizmą, baimę, abejones, sąžinės graužimą, savimylą. Jeigu ši čakra neišvystyta, galima širdies ir krūtinės ląstos hipertrofija, leukemija, kraujo ligos, aterosklerozė, angina, miokardo infarktas, aritmija, širdies ir plaučių stenozė, plaučių uždegimas, chroniškas bronchitas, tuberkuliozė.

Anahata – tarsi taurė, į kurią surenkama visa, ką turėjome geriausio visuose įsikūnijimuose. Ši čakra sukuria pasąmonę veikiančius vaizdus, o tai lemia mūsų įpročius ir galop – charakterį. Jos kontaktiniai taškai išdėstyti delnuose. Veikiant šią čakrą gydomos nervų sistemos, odos ligos, isterija, kurtumas, vidurių užkietėjimas.

Kadangi meilėje slypi ir gydomosios galios, sirgdami siųskite savo meilę į sergantį organą – gijimas pagreitės.

STIPRI ČAKRA

Žmonės, kurių Anahata čakra dominuoja, turi atvirą širdį. Jie elgiasi labai atvirai ir paprastai. Nuo jų sklinda nepaprasta vidinė šiluma. Jie geri ir gailestingi, gerbia kitus ir visada stengiasi padėti kitiems. Jie geranoriški, su kitais bendrauja kaip lygus su lygiu, nepaisydami amžiaus ar socialinės padėties skirtumų. Asmeniniame gyvenime pasitenkina mažu. Labai darbštūs. Mėgsta kūrybiškumą. Į darbą, kurį atlieka, sudeda visą širdį. Paprastai aplinkiniams sako tiesą, bet stengiasi nesužeisti širdies. Religinėse praktikose dažniausiai eina bhakto keliu (vysto asmeninius santykius su Dievu, visiškai atsiduoda Jam, pripažindamas save visišku Jo tarnu.). Dievas ir visa dangiškoji hierarchija labai vertina tokius žmones, net jeigu jie nėra labai dvasiškai išsivystę ir neturi aukšto intelekto.

Širdies čakra – tai tikrojo “Aš”, Dvasios, Atmano (šie žodžiai simbolizuoja tą patį) buveinė. Šri Matadži sako: “jūs esate Dvasia, kuri yra jūsų viduje”. Mes turime suvokti savo Dvasią ir tapti ja, nustoti gyventi kvailame iliuzijų pasaulyje. Mes pradedame savo dvasinio augimo kelią po to kai realizuojame save, kada nustojame tapatinti save su kūnu, protu ir emocijomis. Tik po tokio nušvitimo mes galime nukreipti savo dėmesį į širdį ir apvalyti ją. Dvasia pabunda tik švarioje ir atviroje širdyje, ir tada mes jaučiame begalinį pasaulio džiaugsmą ir suvokiame savo egzistavimo pasaulyje esmę ir tikslą. Mes apvalome savo širdį per švarų Troškimą ir per mūsų Dėmesį. Sankalpos kartojimas “aš esu švari Dvasia” labai efektyviai veikia mūsų kilimą, bet tai neturi būti mechaniškas elgesys.

ČAKROS DIEVYBĖS

shiva1Šiva yra kairiojoje Anahatos čakros dalyje ir valdo mūsų buvimą. Todėl su šiuo centru reikia elgtis labai pagarbiai ir supratingai.

jagadambaCentrinę čakros dalį valdo Džagadamba, Visatos Motina. Čia gyvena mūsų saugumo ir buvimo globoje jausmas, kuris remiasi mūsų tikėjimu Motiniškuoju Dievo aspektu.

Dievas Rama yra dešiniojoje širdies pusėje. Jis išreiškia idealų vyro, brolio, sūnaus ir valdovo elgesį. Jis atstato žmonos vaidmenį namuose ir nušviečia dharmos pramarincipus. Jis nubrėžia teisingo elgesio ribas, kuriomis mes turime sekti, kad pagilintumėm savo dvasios augimą. Rama taip pat apibrėžė pareigas: vaiko tėvams, tėvų vaikams, vyro žmonai, žmonos vyrui.

Leave a Reply