Apie godumą

1350447771_1

Godumas – tai emocinis kompleksas, kuris pasireiškia dideliu materialinių vertybių, jėgos, galios troškimu, siekiu visa tai išlaikyti ir dar labiau padidinti.  Tai neharmoninga nepasitenkinimo tuo, ką turi, būsena ir bet kokių dosnumo apraiškų nuvertinimas. Nuolatinis vidinis disonansas sukelia godžiame žmoguje gyvenimo baimę ir troškimą turėti vis daugiau ir daugiau, kad užtikrinti sau psichologinį saugumą. Toks žmogus gyvenimą įsivaizduoja kaip kažką priešiško, nes visos jo materialinės ir kitokios iškreiptos vertybės vieną dieną gali pradingti.

Nėra harmonijos, nėra normalios sąveikos su savimi, yra tik baimė prieš gyvenimą ir baimė prieš kitus žmones. Godus žmogus niekada netiki kito žmogaus parodytu gėriu ir dosnumu. Godaus žmogaus siekis – pinigai, kurie statomi į pirmą vietą ir yra panacėja nuo visų rūšių gyvenimo negandų. Kitaip sakant, toks žmogus mano, jog piniginės injekcijos – tai ir yra tikrosios priemonės, padedančios gyvenime pasiekti laimės, meilės, kūrybos džiaugsmo.

Godumas paprastai yra lydimas absoliučios, tiesiog absurdiškos netolerancijos kitam žmogui ir jo poreikiams. Godus žmogus niekada nesistengs padėti kitam žmogui. Jeigu goduolis būtų inteligentiškas, jis pripažintų, jog su juo kažkas negerai. Tačiau paprastai taip nebūna, nes tam pripažinti reikia būti giliu žmogumi, o godumas yra akivaizdi sielos sekluma.  Kai sutinkate godų žmogų savo gyvenime, paprastai jis kalba apie savo gerumą, apie savo neįtikėtiną dosnumą, nes labai rūpestingai saugo savo įvaizdį. Jūs dar nieko nespėjote jo paklausti, o jis jau pasakoja apie savo gerus darbus, dosnumą, kiek daug pinigų jis išleidžia namams, šeimai, draugams ir t.t.  Toks žmogus gali pasakyti ir jums, kiek jis išleido jums, jeigu nusivedė jus į restoraną, koncertą ar kitą viešą renginį. Su tokiu žmogumi galima kur nors apsilankyti, tačiau nereikia pamiršti, jog po to jis būtinai jums pateiks sąskaitą.

Godus žmogus visur mato pasikėsinimą į savo asmenybę ir turtą, tai persekioja jį kaip šešėlis, matosi tik tamsioji gyvenimo pusė, ir goduolis tampa vis godesnis. Tokie žmonės negali būti geri. Jie apsimetinėja, veidmainiauja. Godus žmogus niekur neįžvelgia nuoširdumo: jeigu apsilankėte pas tokį žmogų aistringai nakčiai, jis bus tikras, jog tai padarėte dėl pinigų. Vadinai jūs kėsinatės į jo pinigus. Godžiam žmogui pinigai visada yra pirmoje vietoje.

Žmogus kurį laiką būna godus, kaupia ir didina savo turtus. Tačiau po kurio laiko jis gali staiga viską prarasti, išleisti, išmėtyti nereikalingiems dalykams, pralošti, iš jo turtai pavagiami, – jis atsiduria tarsi pragare, nes godumas privedė jį iki absurdiškos situacijos ir jis pasiekė aukščiausią jos lygį. Praradęs pinigus goduolis gali tapti alkoholiku arba net nusižudyti. Godumas – tai liga, tai žmogaus sielos miegas.

Leave a Reply