Emocinis intelektas svarbiau už žinias bei įgūdžius

lyderyste

Kiekvienas verslininkas žino istoriją apie labai intelektualų ir dideliais gabumais apdovanotą vadovą, kuris, deja, nuvedė savo kompaniją į bankrotą. Taip pat kiekvienas verslininkas pažįsta nors vieną vadovą, kuris nepasižymi nei intelektu, nei ypatingais gabumais, tačiau sėkmingai veda savo kompaniją į priekį.

Žinomas profesorius Danielis Golemanas teigia, jog emocinis intelektas yra lyderystės sine qua non (liet. būtinas ingridientas). Žinoma, techninis išmanymas ir vadybos įgūdžiai yra svarbūs, tačiau neturint EI, lyderiu tapti neįmanoma.

Savęs suvokimas

Savęs suvokimas yra pirmasis žingsnis į emocinį intelektą, kurį galima išreikšti dar paprasčiau – pažink save. Savęs suvokimas reiškia, jog tu žinai savo stiprybes bei silpnybes, galimybes ir problemas, troškimus, emocijas, jausmus. Tokie žmonės nenešioja nei juodų, nei rožinių akinių, o atvirkščiai – mato pasaulį tokį, koks jis yra.

Jie turi tikslą ir žino, kodėl jo siekia. Tarkime, savęs nepažįstantis žmogus gali priimti darbo pasiūlymą vien dėl pinigų, neatsižvelgdamas į organizacijos vertybes. Tuo tarpu žmogus, turintis aukštą savęs suvokimo lygį suvokia pinigų svarbą, tačiau niekuomet neišduoda savo vertybių, nes žino, jog vėliau prastai jausis.

Save pažįstantis žmonės nebijo kalbėti apie savo galimybių ribas, jas pripažįsta. Jie noriai priima konstruktyvią kritiką, nes supranta, jog visko negali žinoti. Tuo tarpu savęs nepažįstantys žmonės kritiką suvokia kaip pavojaus signalą ir grėsmę.

Biologiniai instinktai verčia mus lieti emocijas. Nors nuo to negalime pabėgti, tačiau galime (ir turime) mokėti jas suvaldyti. Kitu atveju tapsime savo emocijų ir jausmų įkaitais.

Tačiau visų svarbiausia, kad save pažįstantys žmonės yra pasitikintys savimi, o šis pasitikėjimas – tikras. Jie žino kada prašyti patarimo, o kada priimti sprendimus vienam, remiantis savo intuicija. Iššūkiai tokiems žmonėms patinka, tačiau jie nepriima kiekvieno iššūkio aklai.

Savikontrolė

Biologiniai instinktai verčia mus lieti emocijas. Nors nuo to negalime pabėgti, tačiau galime (ir turime) mokėti jas suvaldyti. Kitu atveju tapsime savo emocijų ir jausmų įkaitais. Žmonės, turintys aukštą EI, moka nukreipti šiuos impulsus teigiama linkme.

Įsivaizduokite, jog per susirinkimą darbuotojai pateikia prezentaciją, kuria norima pateikti problemos sprendimą. Vadovas mato, jog problema nebuvo tinkamai suprasta, o darbuotojai kalba apie nereikšmingus dalykus. Vadovas susiraukia, pradeda šaukti ir išeina iš susirinkimo neprataręs nė žodžio.

O dabar įsivaizduokite vadovą, mokantį save kontroliuoti. Jis suvokia, kad visi padarome klaidų ir neskuba teisti. Vietoj to, jis atsitraukia atgal ir ima savęs klausinėti kodėl darbuotojai ne taip suprato užduotį. Galbūt pastangų trūkumas? Galbūt pats kažką ne taip išaiškinau? Po prezentacijos jis nuoširdžiai padėkoja darbuotojams už gerai parengtą prezentaciją, bet pateikiame savo pastabas ir paskiria pavaldiniams naują užduotį.

Kodėl vadovas iš antrojo pavyzdžio yra toks svarbus organizacijai? Visų pirma, tik jie gali sukurti pasitikėjimo vertą ir sąžiningą aplinką. Tokio aplinkoje darbas vyksta greičiau, o biurokratijos mažiau. Darbuotojai tampa lojalūs. Galiausiai, geras organizacijos klimatas.

Pastebėti savyje kaip sugebantį kontroliuoti lyderį nėra sudėtinga. Jis mažiau kalba ir daugiau klausosi, noriai priima pokyčius, o svarbiausia – jie nebijo pasakyti “ne”. Žinoma, tai nereiškia, jog jūs, kaip lyderis, turite būti šaltas it žuvis. Kai lyderis kalba apie viziją savo darbuotojams, emocijų ir jausmų paprastai patariama negailėti.

Motyvacija

Jeigu reikėtų įvardyti vieną savybę, kurią turi kiekvienas lyderis, ta savybė yra motyvacija. Tikri lyderiai turi gilų troškimą viršyti lūkesčius ir pasiekti daugiau, nei buvo suplanuota. Daugybė žmonių nori kažką pasiekti dėl statuso ar didelio atlygio. Tuo tarpu tikras lyderis nori tiesiog pasiekti, ir, pageidautina, labai daug.

Tikras lyderis mėgsta patį darbą, o ne jo teikiamas privilegijas. Jis mėgsta iššūkius, mėgsta mokytis. Jis rodo didžiulę, nepailstamą energiją, niekuomet nesitaiksto su status quo. Jeigu jis kažkuo apsiima, tai dirba iki galo, jei mato, kad puikiai darbo atlikti negalės – nedirba visai, dažniausiai deleguoja darbą kitam žmogui.

Šie žmonės dažnai peržiūri, kaip buvo įgyvendinti tikslai, stebi rezultatus ir pardavimų rodiklius. Svarbiausia, jog jie stebi visos organizacijos veiklos rodiklius, ne tik savo, bet taip pat ir kitų darbuotojų.

Tikras lyderis išlieka optimistas net kai įmonė pateko į gilią duobę. Savo motyvacija jie užkrečia kitus, tarytum, sako: viskas yra pataisoma, nėra ko jaudintis. Kiti galbūt kaltina aplinkybes ar kitus žmones, tačiau tik ne tikras lyderis. Geriausia yra tai, kad darbuotojai su tokiu lyderiu nenori skirtis – darbuotojai yra lojalūs.

Empatija

Tikras lyderis turi didžiulį empatijos jausmą, t.y. sugeba “apsigyventi” kituose žmonėse, jausti tai, ką jaučia jie, suprasti tai, ką galvoja jie. Tikras lyderis sugeba įvertinti kitų indėlį į kompanijos augimą ir netraktuoja savo darbuotojų kaip robotų, privalančių atlikti savo darbą.

Įsivaizduokite, jog jūs vadovaujate dviejų didelių kompanijų susijungimui. Vienas vadovas sukviečia naujai įsteigtos kompanijos žmones ir šaltai pareiškia, kad greitai bus atleista 40 proc. darbuotojų. Tuo tarpu kitas vadovas sugeba “apsigyventi” kituose žmonėse ir pareiškia, kad susidarė nepatogi situacija ir jog gali tekti atleisti dalį žmonių. Tačiau tuo pačiu pažada, kad su darbuotojais bus elgiamasi sąžiningai ir apie pokyčius jie bus informuoti pirmieji.

Skirtumas tarp šių dviejų vadovų yra empatija. Pirmasis vadovas pernelyg jaudinosi apie savo situaciją ir pratrūko. Tuo tarpu antrasis intuityviai suprato, ką jaučia kiti žmonės ir elgėsi su jais sąžiningai. Antrasis vadovas yra tikras lyderis, nes moka … klausytis.

Tikras lyderis mėgsta patį darbą, o ne jo teikiamas privilegijas. Jis mėgsta iššūkius, mėgsta mokytis. Jis rodo didžiulę, nepailstamą energiją, niekuomet nesitaiksto su status quo.

Empatija yra nepaprastai svarbi šiais globalizacijos laikais. Bendrovės plečiasi į užsienio rinkas, kur yra kultūriniai skirtumai, tad geriausias vaistas nuo nesusikalbėjimo yra gebėjimas suprasti kitus žmones, jų poreikius bei norus.

Socialiniai įgūdžiai

Pirmieji trys tikro lyderio bruožai yra susiję su jais pačiais, t.y. kaip jie sugeba save kontroliuoti ar motyvuoti. Tuo tarpu pastarieji du yra susiję su kitais žmonėmis – kaip jie sugeba suprasti kitų žmonių poreikius bei su jais bendrauti.

Aukštą EI turintys lyderis labai vertina bendravimą. Tai nėra paprasčiausia draugystės išraiška. Socialiniai įgūdžiai yra priemonė pakreipti savo darbuotojus tinkama linkme, įkvėpti jiems pasitikėjimo bei entuziazmo. Tokioje organizacijoje žmonės paprastai linkę bendradarbiauti ir sprendimo ieškoti kartu.

Lyderis su socialiniais įgūdžiais niekada nelieka vienas, net kai įmonė gilioje duobėje. Jie visada randa žmogų, kurio gali paprašyti patarimo ar pagalbos. Žinoma, tai nereiškia, kad tikras lyderis bendrauja dėl bendravimo. Jei šie vadovai visą laiką “čatina” ir dalyvauja įvairiuose elito pobūviuose, vargiai šį vadovą būtų galima pavadinti lyderiu.

Leave a Reply