Ką mes žinome apie emocijas

1185557_500219196733785_438824443_n

Emocijos (lot. emovere – jaudinti, dirginti) – ypatinga žmogaus psichinių procesų arba būsenų rūšis. Jos pasireiškia viso žmogaus gyvenimo metu pergyvenant kokias nors reikšmingas gyvenimiškas situacijas (džiaugsmą, baimę, pasitenkinimą), reiškinius ir įvykius. Emocijos yra vienas iš pagrindinių psichinio gyvenimo reguliatorių ir atsiranda praktiškai bet kokioje žmogaus veikloje.

Yra skirtingos emocijų rūšys. Pojūčiai (reakcijos, lydinčios skoninius, skausminius, girdimuosius ir kitus pojūčius) yra paprasčiausia emocijų forma. Jie gali būti teigiami (skatinti išgyventi žmogų pakartotinas teigiamas emocijas) ir neigiami (skatinti vengti panašių išgyvenimų).

Stresinėje situacijoje gali pasireikšti afekto būklė – ypatinga emocinių reiškinių rūšis, nuo paprastų emocijų besiskiriantis didele jėga ir trumpu veikimu. Ištikus afekto būklei, sustabdomos visos kitos psichinės reakcijos. Paprastai afekto būklė ištinka kritiniu ir sudėtingu žmogaus gyvenimo  momentu. Afekto būklė pasireiškia ypatingu avarinio elgesio modeliu, pagal kurį žmogus dažnai bėga arba puola.

Emocijos pasireiškia tiek ir realioje gyvenimiškoje situacijoje, tiek ir įsivaizduojamoje, t. y. emocijos iššaukiamos ne tik realių įvykių, bet ir įsivaizduojamų. Paprastai tokios emocijos neturi kokių nors išorinių išraiškų. Tam tikrų situacijų sukeltos emocijos iškyla žmogui užsiimant įvairia veikla.

Svarbi emocijų savybė yra ta, kad jos gali būti apibendrinamos ir perduodamos kitiems. Dėl kultūrinių dalykų formuojasi bendra emocinė kalba, bendra emocinių išgyvenimų patirtis, kuri yra gerokai platesnė ir įvairesnė už asmeninę žmogaus patirtį.

Aukščiausia emocijų stadija yra jausmai. Tai yra emocijų apibendrinimo rezultatas. Jausmai yra aukščiau situacijų ir kai kada gali valdyti paprastesnes emocijas (pavyzdžiui, pasididžiavimą mylimojo sėkme).

Leave a Reply