Kaip paruošti sveiką maistą?

sveikas maistas
Sveika mityba – tai ne tik mokėjimas išsirinkti sveikatai naudingus produktus, bet ir išmanymas, kaip teisingai juos paruošti. Pavyzdžiui, kaitinamos daržovės gali netekti didelės dalies maistingumo.
 
Ruošiant patiekalą labai svarbus pasirinktas tinkamas jo paruošimo būdas. Labiausiai paplitęs – kepimas augalinės bei gyvulinės kilmės riebaluose, tačiau tokiu būdu paruoštas maistas ne tik tampa beverčiu, bet dažnai ir kenksmingu. Pirmuoju atveju – kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliantys kenksmingi junginiai, pakartotinai jį kaitinant – dar ir „trans” riebalai, o antruoju – kepant gyvulinės kilmės riebaluose, maistas prisigeria ypatingai blogų „sočiųjų” riebalų.
 
Todėl ir vienu, ir kitu atveju, net ir iš pačių sveikiausių produktų, netinkamai apdorotas maistas praranda maistinę vertę ir pasidaro žalingas vartojimui, todėl tinkamiausi maisto ruošimo būdai yra virimas garuose ar vandenyje bei kepimas orkaitėje.
Nors privalu paminėti, kad pasitaiko ir išimčių, kada įmanoma tinkamai paruošti maistą kepant augaliniuose riebaluose, tačiau šis apdorojimo būdas pareikalauja papildomų žinių, laiko bei išlaidų.
 
Produktų apdorojimas mikrobangomis dažnai rekomenduojamas kaip sveika alternatyva, leidžianti sutrumpinti gaminimo laiką. Tačiau jau yra duomenų, kad toks maisto gaminimas lemia dar didesnius maistingųjų medžiagų nuostolius. Tai mokslininkai taip pat ištyrė pasiremdami brokolių pavyzdžiu. Kepti brokoliai netenka 2/3 nuo ligų saugančių flavanoidų, tačiau tai – menkniekis, palyginus su mikrobangų krosnelių sunaikinamais 97 proc. šių maistingųjų medžiagų. Išanalizavus kitų medžiagų nuostolius gauti panašūs rezultatai. Taigi prieita išvados, kad mikrobangų krosnelėje gaminamas ar šildomas maistas sunaikina pačias vertingiausias produkto savybes, tad net maitindamiesi vien pačiu sveikiausiu maistu galime susilpninti savo sveikatą.
 
Neseniai tyrimais nustatyta, kad verdant brokolius vandenyje 10 min. juose 40 proc. sumažėja gliukozinolatų. Organizme šios medžiagos virsta kitais junginiais, vadinamais izotocianatais, kurie, kaip mano specialistai, turi priešvėžinių savybių. Verdant brokolius 5 min. gliukozinolatų sumažėja tik 15 proc.

Beje, maisto gaminimas ant karšto vandens garų iš produktų atima tik 11 proc. naudingųjų jų savybių. Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad verdant brokolius ir špinatus juose esančios folio rūgšties lieka perpus mažiau, o kaitinant daržoves garuose šios nuo širdies ir onkologinių ligų saugančios medžiagos lieka kur kas daugiau.

Taigi sveikiausias maisto ruošimo būdas – daržovių kaitinimas garuose. Ir kuo trumpesnis – tuo geriau.
 
O kaip tinkamai paruošti mėsą?
 
Pasirinkti pačią mėsą turbūt nėra sudėtinga – žmonės žino, kad joje turi būti kuo mažiau matomų riebalų, kad nepatartina valgyti odelės. Tačiau dažnai daroma klaida ne mėsą perkant, o ją gaminant. Termiškai paruošta mėsa yra sveikesnė, nes geriau pasisavinami baltymai ir infekcijos pavojus yra kur kas mažesnis. Sveikiausia yra mėsa, kurią gaminant sunaudota mažiausiai riebalų, – virta, troškinta, kepta grilyje ar orkaitėje. Daugiausiai nereikalingų medžiagų pasigamina kepant dideliame riebalų kiekyje.
Nereikia pamiršti, kad skystis, kuriame virė mėsa (mėsos sultinys), – mineralinių medžiagų šaltinis. Jis puikiai tinka sriuboms ir padažams.
 
Beje, patys sveikiausi produktai – pagaminti „al dente“ (italų virėjai šiuo terminu apibūdina produktus, išvirtus ne per daug minkštai, šiek tiek traškius).
 
Ir dar:
Kuo daugiau apdorotas maistas, tuo jis turi daugiau kalorijų. Pavyzdžiui, kilogramas grūdų turi apie 1080 kalorijų, o meksikietiškų traškučių − net 5400 kalorijų.
Pasak medikų, netikusi mityba organizmą griauna ne mažiau nei alkoholis. Jie prognozuoja, kad ateityje virškinimo ligų tik daugės. Tikra bomba organizmui tai Lietuvoje sparčiai populiarėjantys „greito maisto“ gaminiai. Valgant daug tokio maisto žmogaus organizme padaugėja kepenų fermentų, o tai reiškia kad kepenys nebesusitvarko su gaunamu krūviu. „Greito maisto“ gaminiai žmogų tukina, o nutukimas tai daugybės ligų priežastis. Nutukusio žmogaus kepenys riebėja, pradeda vystytis uždegiminiai procesai. Nesveikas gyvenimo būdas, valgymas paskubomis gali įtakoti ne tik nutukimą, bet ir vidurių užkietėjimą, alergiją, pilvo skausmus, ir net storosios žarnos vėžį. Pasak medikų, tai trečioji pagal dažnumą vėžio forma pasaulyje.

Leave a Reply