Kaltės jausmas

Kaltes jausmas

 Ar turite priežasčių jaustis kaltas? – žinoma, kad žmogiška jausti prielankumą žmogui, kuriam padėjome ar padarėme ką nors malonaus. Tas pats ir priešingu atveju – visai nepelnytai galite pajusti priešiškumą žmonėms, su kuriais blogai elgėtės ar kuriuos kaip nors įskaudinote. Mat jaustis kaltam labai nemalonu, ir jūs nemėgstate tų žmonių dėl to, kad jie primena tą jausmą, net jeigu apie tai ir nekalba. Jūs tų žmonių bijote – vadinasi, jie tampa jūsų energijos siurbikais. Iš tikrųjų tai labiau jūsų bėda, ne jų. Verta tai ištaisyti, net jeigu incidentas buvo seniai.
Čia turėtų pagelbėti tokie būdai:
Prisipažinkite sau, kad elgėtės blogai, įžeidėte ar nuskriaudėte žmogų.
Prisipažinkite ir kam nors kitam; tai gali sustiprinti jūsų pasiryžimą prisiimti atsakomybę.
Pasakykite žmogui, kuriam nusikaltote, kad gailitės.
Paklauskite jo, kaip galėtumėte atitaisyti skriaudą.

Jeigu neįstengiate susitikti su nuskriaustuoju, parašykite jam laišką. Reakcija gali būti įvairi – nuo nustebimo (gal jis pamiršo tą incidentą ar tiesiog neteikia jam reikšmės) iki pykčio ir nedovanojimo. Kad ir koks būtų atsakas, pasijusite geriau. Atsiprašymas ir pasiūlymas atlyginti padės užgydyti kaltės žaizdą. Iškėlę savo graužatį viešumon, nebebijosite tą žmogų susitikti.
Ar nuskriaustas žmogus priėmė jūsų atsiprašymą palankiai ar ne, kaltės jausmo galite kratytis toliau. Kai parodėte pastangą išsiaiškinti, jausti savo kaltę nebėra jokio reikalo, nes tai gali tapti net įpročiu, kaip kartais būna su per dideliu nerimavimu. Juk žinote, kad metas liautis jausti kaltę tada, kai paklausiate savęs: „Gal dar kaip nors galiu už tai atsiteisti?” Jeigu atsakymas „taip”, tada taip ir darykite. Kai atsakymas tvirtas – „ne”, kankintis beprasmiška. Jūs negalite pakeisti to, ką kažkada pasakėte ar padarėte. Galite paveikti tiktai ateities įvykius. Kai liausitės apie tai galvoti, pamatysite, kad pašalinote didelį energijos siurbiką.
<br><br>Jeigu žmogus miręs arba negalite su juo susisiekti, labai paveiku parašyti laišką, kad galėtumėte tobulėti toliau. Viena mano klientė parašė laišką vaikui, kurį erzindavo mokykloje. Ji nešiojosi kaltę daugelį metų. Išliejusi jausmus ir savo gėdą laiške, ji atsikratė kaltės. Nors ir toliau gailėjosi savo elgesio, tų įvykių prisiminimai nebepersekiojo.
Kai padarę tai pajusite palengvėjimą, gal panorėsite taip pat pasielgti ir su kitais praeities įvykiais ar žmonėmis, kurių nebėra jūsų gyvenime. Bet koks prisiminimas, sukeliantis kaltės jausmą ar gėdą, sekina energiją. Labai išlaisvina atsiprašymas ir atgauta ramybė.

Leave a Reply