Kas tu esi?

Pažinimas

Pagal tai kuo save laikai, Tu kuri savo gyvenimą. Ar žinai kas tu esi? Gal manai, kad esi gydytojas – gydai, statybininkas – statai, kai manai, kad esi pavargęs – eini ilsėtis, bet staiga kažkas brangus paskambina, pakviečia tave ir tu pamiršti savo nuovargį, ir bėgi pas jį, ir jautiesi laimingas, nes dabar … žinai, kad esi laukiamas, esi mylimas ar mylintis… Kai sužinai, kad esi bejėgis – pasiduodi, o kai žinai, kad esi stiprus – nugali visas kitas būsenas ir tampi laisvas. Tad kas tu esi? Siela? Žmogus? Niekas? Ar nežinai? Klausk savęs? Ir sykį suprasi, kad gali tapti savimi – tuo, kame būsi laisvas, tuo, kame rasi savo tikrąją prasmę ir gyvenimą.

Balsas

Yra žmonių, girdinčių balsus, juos bando gydyti psichiatrinėse, tačiau argi jie taip jau skiriasi nuo mūsų, negirdinčių balsų? Gi mes visi pastoviai kalbamės: su savimi, mąstydami, mintyse atsakydami sau ir kitiems, mumyse vyksta pastovus dialogas, monologas tik … tylomis. Tuo ir skiriamės nuo garsiai tai reiškiančiųjų ir girdinčiųjų. Argi mes nematome vaizduotėje savo minčių vaizdelių, kūrinėlių ir visokiausių norimų situacijų? Tai yra proto veikla. Protas yra daugelio žmonių kankintojas, neatrastas savyje, neatpažintas, ir kartais … prabylantis balsu… tada, vienas žmogaus galvos pusrutulis pradeda kalbėtis su kitu pusrutuliu, o žmogus, nepažįstantis savęs, mano, kad be jo, jame yra dar kažkas… Didžiausias žmogaus uždavinys yra tapti laisvam nuo chaotiško proto, tapti savo proto vadovu ir šeimininku. Tai – svarbiausias uždavinys, be šio sprendimo nieko niekas dar nepasiekė, nes protas sukuria bet kokį tikrovės modelį, bet kokį pasitenkinimą, o vėliau žmogus patiria nusivylimą, nes visa, ką sukuria protas yra iliuzija. Kaip suvokti būseną, kurioje protas nutyla? Kada esate gamtos apsuptyje, žvelgiate į saulėlydžio apšviestą kerintį dangų ir jaučiate sustingimą nuo grožio ir žavesio, tada galite suprasti, kad būtent tuomet protas tyli, neturėdamas ką pasakyti, ir jūs esate savimi. Mylimo žmogaus žvilgsnis, kai neriate į jį, ir akimirkai sustoja laikas, tada protas atsitraukia, palikdamas tik sielų susiliejimą.

Žingsnis

Pirmas žingsnis į proto kontrolę yra tapti stebėtoju ir sekti tą, kuris jumyse mąsto ir siūlo įvairiausius sprendimus. Jūs pamatysite, kad yra tas, kuris kalba, tas, kuris klausosi ir tas, kuris tai suvokia ir tame nedalyvauja. Toks suvokimas yra virš proto ribų. Kada suvokiama, jog mintys yra ne mūsų, kad jų galima klausytis, tada jos aprimsta, ir galima patirti laiką be minties. Tas laiko tarpas yra labai mažas, bet jį įmanoma ilginti, ir jis taps pačiu nuostabiausiu dalyku, kas gali nutikti žmogui. Jame vyksta harmonija, ir jūs patenkate į būseną, kuri vadinasi: čia ir dabar, tai absoliučios vidinės ramybės energija. Taip praktikuojant kas kartą susiliejame su šviesa ir vis didesniu jos kiekiu – šviesa mumyse stiprėja.

Mąstymas – šachmatų žaidime

Mes įprantame mąstyti ir manome, kad tai yra pagrindas. Mąstome siaurai ir skubotai. Mąstymą užteršiame negatyviomis emocijomis, tada ateina kančia. Kas sau užduoda klausimą: “Kas aš esu? – tas įjungia savo mąstymo tobulinimą. Įvaldžius mąstymą prabyla visos šachmatų figūros ir žmogui turėtų atsiverti daug, kad ir 64 pasirinkimo variantai. Mąstymas yra tik viena evoliucijos pakopa. Jeigu neinama toliau, tai protas užvaldo visą žmogaus esatį, ir tada žmogus jau nebegali įsivaizduoti savęs kaip dvasios, nes jis nebegali nemąstyti. Ką gali mūsų protas: tai informacijos kaupimas, atradimas ir apdorojimas; tai kitų protų kritika, puolimas, gynyba, ir tai yra viskas. Nevaldomas protas visada konfliktuoja su emocijomis, su jausmais. Jeigu bandysite emocijas jausti iš šalies, ne valdyti, ne klausti savęs kodėl, o tik stebėti, tuomet pamatysite, kad jos … išnyksta, ir tampa jums pavaldžios.

Meilė, ramybė, džiaugsmas, drąsa

Meilė, ramybė, džiaugsmas, drąsa – tai mūsų esmės būviai – dvasios laisvė. Priešybių šie būviai, juos pasiekusiems – neturi, o jų nepasiekusiems pastoviai tenka gyventi priešybėse. Taip gimsta gėris ir blogis, nes protas bando padėti mums pajusti laimę kaip išorinį malonumą, o tuo tarpu gyvenimo džiaugsmas kyla iš vidaus. Viską padaro tik protas. Todėl tas, kuris nori būti laimingas, turi liautis kurti skausmą ir pataikauti protui, leisdamas jam prisiminti jau išgyventą skausmą. Protas nenori gyventi čia ir dabar. Todėl jis kuria prisiminimus ir ateities planus. Jeigu jūs norite rasti savąjį AŠ, tai tikrai ne prote reiktų jo ieškoti. Įvaldyti protą reiškia rasti savąjį AŠ, savo dieviškumą, savą šviesą. Stebėkite savo elgesį įvairiose situacijose, savo emocijas ir mintis, tačiau nevertinkite, nedarykite iš to problemos, tiesiog žiūrėkite, kas vyksta ir jūs pamatysite, kad esate stebėtojas už proto ribų . Kuomet stebite protą, atimate iš jo energiją, ir jis tampa daug paklusnesnis. Kada jūs jam pataikaujate, tuomet auginate jo energiją, jis tampa nebevaldomu ir paverčia jus kenčiančiu. Visos problemos yra sukurtos proto, todėl jos yra iliuzinės, bet jeigu jūs nesusitvarkote su minčių srautu, tada ateina realybė, kurią šiuo būdu pats žmogus susikuria. Kada į problemas pažvelgsite iš savitvardos pusės, tai nebebus problemos. Jos egzistuoja laike. Panirkite į šią – dabarties akimirką. Rūpesčių nėra, kai visas jūsų dėmesys sutelktas į esamą aiką, nes jame matomos priežasčių pasekmės ir sprendimų būdai.

http://www.laisve.info

One Response to Kas tu esi?

  1. Gal ir yra gyvenimo prasme, bet kiekvienam skirtinga

Leave a Reply