Kodėl mes verkiame

DIGITAL IMAGE

Ašaros – tai pats akivaizdžiausias ryšio tarp minčių ir kūno pavyzdys: jūs patiriate emocijų antplūdį, o akyse pasirodo ašaros. Jos turi gydomąjį poveikį ir yra pagrindinis būdas, išlaisvinantis nuo slegiančios energijos. Jeigu jūs neliejate ašarų ir nedemonstruojate savo emocijų, o, priešingai, paslepiate jas giliai viduje, tai visiškai įtikėtina, jog tapsite akių infekcinės ligos auka.  Mat tekančios ašaros apvalo akis, garantuotai pašalindamos teršalus. Tokiu pačiu būdu išlaisvindami savo emocijas, galite būti tikri, kad jūsų pasaulio suvokimas bus švarus ir aiškus.

Verkti lengva toli gražu ne visiems.  Kai vaikams liepiama nustoti verkti, jie mokosi slopinti savo jausmus. Ypač dažnai verkti draudžiama berniukams, nes ašaros laikomos silpnumo požymiu. Todėl kai berniukai išauga, dažnai jie nebegali išreikšti savo tikrųjų jausmų, bijodami, kad  juos palaikys verksniais. Vietoj ašarų daugelis suserga sloga, šienlige arba sinusitu – juk emocijos turi kaip nors rasti išėjimą.

Kada mes matome ką nors verkiant, akimirksniu įsitempia visos mūsų širdies stygos, todėl ir vaikai, ir suaugusieji dažnai panaudoja ašaras emociškai manipuliuoti kitais žmonėmis.  Vaikai dažnai verkia be jokios priežasties, nes žino, jog tai atkreips suaugusiųjų dėmesį; suaugusieji verkia, kad jų gailėtųsi ar dėl kitų rimtesnių priežasčių. Labai svarbu mokėti atskirti tikras ašaras nuo paviršutiniškų arba nuo tų raudų, kurioms padedant siekiama savo tikslų.

Mūsų klausa akimirksniu gali nustatyti pasikeitusias oro vibracijas ir pakeisti jas elektriniais impulsais, kurie pasiunčiami į smegenis. Mes girdime žodžius, muziką, malonius garsus, taip pat skausmo garsus, kurie priverčia pravirkti ir įsitempti.

Gali būti, kad jūsų niekas iš tiesų nėra išklausęs ir įsiklausęs į jūsų žodžius bei emocijas. Dažnai mūsų tėvai būdavo per daug užimti, kad įsiklausyti į mūsų pasakojimus ir problemas. Egzistuoja natūralus poreikis būti išklausytam, pripažintam ir suprastam. Jei žmogaus gyvenime nėra tokio supratimo, jis užsisklendžia savyje, su niekuo nebesidalina savo rūpesčiais ir džiaugsmais, nustoja bendrauti su kitais. Štai tada ašaros tampa dažnu gyvenimo palydovu. O norint sumažinti ašarų kiekį visada reikia ieškoti pagalbos, jei ne pas draugus ir artimuosius, tai bent pas psichoterapeutus.

Leave a Reply