Paauglių depresija

Gyvenimas, mąstymas ir jausmai be svyravimų neįsivaizduojami. Džiaugsmas ir kančia, žavėjimasis ir liūdesys, pakilūs jausmai ir nusivylimas yra visiškai normalūs jutimai ir žinoma, nereikalauja jokio gydymo. Jausmai ir nuotaikos yra susiję su tam tikrų žmogaus smegenų struktūrų funkcionavimu. Pačiu palankiausiu atveju mes esame sveikai pakilios būsenos, daugiau ar mažiau pastovios nuotaikos ir priklausomai nuo situacijos galime džiaugtis, pykti arba liūdėti, trumpai tariant, normaliai reaguoti. Depresyviems žmonėms yra kitaip. Jie nebegali džiaugtis, mintys sukasi vien apie savo trūkumus ir tariamą nereikšmingumą.
Sąvoka „depresija“ iki šiol naudojama charakterizuoti nuotaikai, depresijos sindromui ir atskiram susirgimui depresijai.
Klasikinis depresinis sindromas charakterizuojamas prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos ir užslopinti, sulėtinti judesiai. Ligonio veidas liūdnas, kenčiantis, lūpos tvirtai sučiauptos, jų kampai nusileidę žemyn, antakiai suraukti. Toks paauglys pasyvus, nejudrus su juo sunku susikalbėti. Jis skundžiasi savo liūdesiu, jo niekas nedomina viskas atrodo beprasmiška. Vaikams ir paaugliams depresija kartais atpažįstama sunkiai. Tai įvyksta todėl, kad vaikai sunkiai apibūdina savo išgyvenimus.
Depresija – psichinė būsena , kuriai būdingos neigiamos emocijos, pasyvumas, motyvacijos sutrikimas. Žmogus grimzta į liūdesį, neviltį, visą laiką galvoja apie nemalonius savo paties arba savo artimųjų gyvenimo įvykius ir jaučiasi dėl jų kaltas, nemato savo gyvenimo perspektyvos, save per menkai vertina, praranda iniciatyvą. Laikas jam tarsi sustoja. Sulėtėja mąstymas, nusilpsta valia, potraukiai nuslopinti. Veiksmai pasidaro lėti, žmogus greitai pavargsta, dėl to labai sumažėja jo darbo produktyvumas. Užsitęsusi depresija gali pastūmėti į savižudybę.
Depresyvumas – sąvoka, apibūdinanti įvairiausias sudirgimo bei prislėgtumo būsenas, prie kurių galima priskirti ir depresiją. Apskritai depresyviam žmogui būdinga slogi dvasinė savijauta, t.y. jis jaučiasi emociškai sukaustytas, iškamuotas, slegia krūtinę ir pilvą; mintys sukasi apie blogą savijautą, kaltę dėl pajėgumo, beviltišką padėtį. Depresyvumo priežastys gali būti:
• stokos būsena sutrikus nervų sistemos medžiagų apykaitai;
• autoagresija kaip prieraišumo objekto praradimo ar narcistinių ligų padarinys;
• pozityvių pastiprinimų dirginimas, išmoktas bejėgiškumas;
• negatyvus požiūris į save, kitus ir ateitį;
• didelės pretenzijos bei perdėtas reagavimas kritiniais gyvenimo momentais.
Paauglystėje, vykstant daugeliui biologinių, socialinių ir psichologinių pokyčių, padidėja pavojus patirti depresijos požymius ar net susirgti depresija. Depresijos požymiai paliečia nuo 30 iki 45 proc. Paauglių neklinikinėje populiacijoje. Daug paauglių patiria laikiną prislėgtos nuotaikos būseną, atsirandančią dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kasdienė įtampa, hormonų audros ir bendravimo problemos. Daugeliui ši prislėgta nuotaika tiesiog praeina, kai kurie trumpam būna prislėgti nepajutę kitų depresijos požymių. Paauglių, patiriančių padidėjusią prislėgtą nuotaiką, yra maždaug 5-6 proc. Jų nuotaika vis blogėja ir virsta sunkiu depresiniu sindromu. Perėjimas nuo prislėgtos nuotaikos prie depresinio sindromo įvyksta veikiant nesureguliuotiems arba funkcionaliai sutrikusiems biologiniams ir sunkumų įveikos procesams. Iš 5-6 proc. paauglių, patiriančių sindromo lygmens depresiją, 1-3 proc. išsivysto depresinis sutrikimas.   www.menas.lt

Leave a Reply