Ką manikiūro spalva sako apie jūsų charakterį
Kokios spalvos nagų lakas yra jūsų mėgstamiausias? Pasirodo, pagal tai, kokia lako spalva jums patinka, galima sužinoti pagrindinius jūsų charakterio bruožus!
Kaip atpažinti melą
Gestai atsirado gerokai anksčiau, nei žmogus išmoko kalbėti ir meluoti. Mimika ir gestai gali pasakyti apie daug ką, jie išduoda pašnekovo būseną, ir būdami dėmesingi, galime pastebėti daugelį įdomių dalykų. Profesionalus melagis paprastai pats tiki tuo, ką sako, todėl jo gali neišduoti nei mimika, nei gestai.
Minties galia: realybė ar prasimanymas?
Mintys – tai energija, kuri kaip bet kuris materialus reiškinys turi jėgą. Arba kitaip tariant, mūsų mintys paskleidžia erdvėje tam tikrus virpesius, kurie nors ir nematomi, bet turi tam tikrą veikimo jėgą ir įtakoja realybę. Ne veltui liaudies išmintis byloja, jog kiekvienas žmogus yra savo laimės kalvis, juk tai, apie ką mes daugiausiai svajojame, ko trokštame, daugeliu atvejų išsipildo.
Apie intuiciją
Intuicija (lot. intueri – įdėmiai, susikaupus žiūrėti) – mąstymo procesas, tiesos suvokimas, kai informacija gaunama ne tiesiogiai stebint pasaulį ir ne samprotaujant ar darant išvadas, o tiesiogiai iškylant idėjai. Tiesos suvokimas pagrįstas vaizduote, empatija, ankstesnės patirties apdorojimu pasąmonės lygyje. Intuicija yra svarbi kūrybinei žmogaus veiklai, kai būtina atverti arba panaudoti naujas žinias, norint pakeisti arba patobulinti realybę.
Apie gėdą
Gėda yra daugiaveidė, turi daugybę atspalvių ir užklumpa netikėtai pačiose įvairiausiose situacijose. Gėda būna labai stipri – „siaubas, kokia gėda“, o būna ir visai nežymi – „truputį susigėdau“. Beje, tai priklauso ir nuo konkrečios situacijos, ir nuo asmenybės savybių – kuo labiau žmogus priklausomas nuo kitų nuomonės apie jį, tuo stipriau jis išgyvena gėdą, tuo labiau stengiasi išvengti gėdingų situacijų. O kadangi pretekstą susigėsti norint galima rasti beveik visada, tai tokie žmonės tampa drovūs, stengiasi neišsišokti.
Apie godumą
Godumas – tai emocinis kompleksas, kuris pasireiškia dideliu materialinių vertybių, jėgos, galios troškimu, siekiu visa tai išlaikyti ir dar labiau padidinti. Tai neharmoninga nepasitenkinimo tuo, ką turi, būsena ir bet kokių dosnumo apraiškų nuvertinimas. Nuolatinis vidinis disonansas sukelia godžiame žmoguje gyvenimo baimę ir troškimą turėti vis daugiau ir daugiau, kad užtikrinti sau psichologinį saugumą. Toks žmogus gyvenimą įsivaizduoja kaip kažką priešiško, nes visos jo materialinės ir kitokios iškreiptos vertybės vieną dieną gali pradingti.
Apie geismą
Jau anksčiau aprašėme apie tai, kas yra aistra ir kaip ji pasireiškia. Tačiau yra ir geismas – troškimų kompleksas, nukreiptas savo seksualinių instinktų tenkinimui. Geismas natūraliai pasireiškia tarp vyro ir moters, bet taip pat jis gali turėti ir patologinį atspalvį: pasireiškia gyvūnams (zoofilija), mažiems vaikams (pedofilija) ir kitiems iškrypimams.
Stresas – mūsų kasdienybė
Pastaruoju metu sąvoka „stresas“ tapo labai populiari – ne veltui praėjusį XX amžių pavadino streso amžiumi. Šiandien gyvename XXI amžiuje, tačiau stresas, nepaisydamas jokių ribų, lengvai peržengė naująjį tūkstantmetį ir toliau stiprina savo pozicijas.
Smalsumas ir domėjimasis
Smalsumas – tai instinktas, kuris pasireiškia per klausimą „Kas tai?“. Žmogaus gyvenime šis instinktas pasireiškia siekiu būti kokių nors reiškinių ir įvykių, kurie nesuteikia jokių žinių, tačiau skatina ir palaiko tam tikrą emocinę būklę, liudininku. Kitaip tariant, smalsumas visada lydimas ir palaikomas emocinės pagavos, kuri jį ir maitina.
Apie aistrą
Aistra – stiprus, patvarus, visaapimantis jausmas, dominuojantis virš kitų žmogaus stimulų ir skatinantis visais troškimais bei jėgomis susikaupti ties aistros objektu. Žmogaus aistros gali būti paremtos sąmoningais ideologiniais įsitikinimais, kilti iš kūniškų potraukių, turėti patologinę kilmę (pvz., vystantis paranojinei asmenybei).
