Category Archives: Baimė

baimė

Kas yra baimė ir kaip ją įveikti

Baimė – tai pirmiausia natūralus instinktas. Įsivaizduokite, kas būtų, jei žmogus neturėtų baimės jausmo: jis nesvyruodamas galėtų nušokti iš 20 aukšto…  Baimė yra natūrali ir būtina žmogaus reakcija, atliekanti apsauginę funkciją.

vaiko baime

Kaip padėti vaikui nugalėti baimę

Vaikai dažnai ko nors bijo, ypač maži. Juos gąsdina juoda spalva, pabaisos, vaiduokliai, tamsa, vienatvė ir t.t.
Kaip teigia psichologai, vaikai labiausiai baiminasi įsivaizduojamų būtybių, pavyzdžiui, tai gali būti pabaisa tupinti po lova. Nepaisydami suaugusiųjų tvirtinimų, kad nėra nei pabaisų, vaikai vis dėlto jais tiki, kol nepaūgėja. 

Taigi, psichologų patarimai, kaip padėti vaikams nugalėti baimę.

• Leiskite vaikui susikurti tą kažką, ko jis bijo. Tada tegul jis įsivaizduoja, kaip susitinka su tuo kažkuo ir įsitikina, kad nieko baisaus neįvyksta. Reikia padėti vaikui keletą kartų įsivaizduoti tą sceną (klausti, ką pamatė, kaip atrodo, ką šis darė, kai paglostė ir t.t.) iki tol, kol pranyks baimė.

• Jeigu vaikas baiminasi gyvūnų, suaugusiųjų pareiga juos paruošti: papasakoti gyvūnų gyvenimo ypatumus, leisti vaikui stebėti iš tolo, o vėliau – leisti paglostyti.

• Svarbus stimulas, padedantis išvengti baimės, yra informacijos pateikimas. Jeigu vaikas bijo vorų, žaibo, galima paskaityti istorijų apie vabzdžių gyvenimą, parodyti piešinius, papasakoti apie žaibo prigimtį.

• Suaugusieji turi nuraminti besibaiminantį vaiką, kalbėdami su juo apie gąsdinančius reiškinius. Svarbu įtikinti, kad mažyliui negresia joks pavojus, kad šalia visada yra tėtis ir mama.

• Vaikui drąsiau bus miegoti, jeigu į lovytę pasiims savo mėgstamą minkštą žaisliuką ( lėlytę, meškiuką). Žaislas jam atstos užtarėją.

• Reikia kontroliuoti, ką vaikas žiūri per televizorių. Televizija dabar rodo daugybę gąsdinančių dalykų, suaugusieji negali leisti, kad vaikas žiūrėtų laidas, kur rodomas kraujo praliejimas, prievarta.

• Gilus kvėpavimas arba kokios nors tylios malonios vietos įsivaizdavimas padės mažyliui atsipalaiduoti ir mažiau baimintis.

• Reikia tinkamai organizuoti vaiko dienos režimą ir palaikyti drausmę. Jeigu dieną niekas nekontroliuoja vaiko elgesio, jis gali pamanyti, kad naktimis kažkas turi saugoti jį nuo pabaisų. Kontroliuodami vaikų elgesį, galite padėti jiems nugalėti savo baimę.

• Būtų puiku, jei prieš miegą vaikas girdėtų ramų pasakojimą ar lopšinę.

baime

Baimė kas tai?

Baimė – nemalonus jausmas, kylantis dėl realaus arba įsivaizduojmo pavojaus ar grėsmės. Baimė gali būti apibūdinama kaip stiprus sąlygų ar objektų nekentimas ar nenorėjimas jose atsidurti. Pvz., tamsos baimė, aukščio baimė ir pan.
Baimė dar gali būti apibūdinama kaip tikro ar tariamo pavojaus sukelta emocija. Ji perspėja apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės.

Baimė atsiranda dėl organizmo nervų sistemos, pirmiausiai dėl galvos smegenų, veiklos. Baimė, kaip ir visos kitos emocijos, reiškėsi evoliucijoje kaip priemonė, padedanti individui nustatyti kūno būsenų ir aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą pagal genetiškai įtvirtintą rūšies patirtį (instinktą). Jos išgyvenimo stiprumas ir išraiška (baiminimas, būgštavimas, išgąstis, siaubas ir t.t.) priklauso nuo pavojaus pobūdžio. Dažnai patiriama arba didelė baimė gali lemti stereotipinį elgesį ( sprukimas, apstulbimas, apsauginė agresija), sutrikdyti žmogaus veiklą, paveikti asmenybę.
Nerimo sutrikimai, kuriems būdinga nuolatinė, įkyri, neracionali konkretaus objekto ar situacijos baimė, vadinami fobijomis. Fobijų yra apie 500 rūšių ir jos skirstomos į specifines ir socialines.
Specifines fobijas kelia konkreti fobinė situacija, pavyzdžiui, vabzdžių, voragyvių baimė, aukščio baimė, baimė susirgti ir t.t. Socialinės fobijos apibrėžiamos kaip nuolatinė ar pasikartojanti svetimų asmenų ir veiksmų baimė, nerimas, kad asmuo bus pažemintas ar sutrikęs. Jos dažniausiai susijusios su menkavertiškumu ir kritikos baime.
Negydomos fobijos virsta depresija, neuroze, psichopatija, ligoniai, norėdami palengvinti savo būklę dažnai pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.

Keleto iš fobijų pavyzdžiai, pavadinimai:

Alkoholio- Metifobija ar Potofobija.
Ankštų daiktų ar vietų- Stenofobija.
Atominių sprogimų- Atomosofobija.
Atsakomybės, pareigų- Paralipofobija.
Atviros erdvės- Agorafobija.
Audros, griaustinio- Brontofobija.
Aukščio- Akrofobija, Altofobija, Batofobija, Hypsifobija ar Hiposofobija.
Automobiliu važiuoti – Ochofobija.

Bažnyčios- Ekleziofobija.
Bučiavimosi- Filemafobija ar Filematofobija.

Ceremonijų, religijos- Teleofobija.
Chirurginių operacijų- Tomofobija.

Dantistų- Dentofobija.
Drėgmės, skysčių- Higrofobija.
Dvasių- Pneumatifobija.

Garsų- Akustikofobija.
Gydytojo, eiti pas daktarą- Jatrofobija.
Gylio- Batofobija.
Gyvačių- Ofidiofobija.
Greičio- Tachofobija.

Homoseksualistų ar tapti homoseksualiu- Homofobija.

Išprievartavimo- Virginitifobija.
Išprotėjimo- Lisofobija.
Išsigimėlių ar pagimdyti išsigimusį vaiką- Teratofobija.

Judėti ar keistis- Tropofobija.

Kačių- Aklurofobija, Ailurofobija, Elurofobija, Felinofobija, Galeofobija, ar Gatofobija.
Kalbėti prieš publiką- Glosofobija.
Kapinių- Koimetrofobija.
Karščio- Febrifobija, Fibrifobija, Fidriofobija, Pireksiofobija, Termofobija.
Kirmėlių – Skolesifobija.
Klounų- Kaulrofobija.
Kraujo- Hemofobija, Hemafobija ar Hematofobija.
Kritikos- Enisofobija.
Kunigų ar šventintų daiktų- Hierofobija.

Laidotuvių ar būti palaidotam gyvam- Tapefobija ar Tapofobija.
Laiko ar laikrodžių- Chronofobija.
Laisvės – Eleuterofobija.
Laukinių gyvūnų – Agrizoofobija.
Ledo ar šalčio- Pagofobija.
Lėlių, marionečių- Pupafobija.

Malonumo, pasitenkinimo jausmo- Hedonofobija.
Meilės, įsimylėti- Filofobija.
Meilės, sekso- Erotofobija.
Mėsos- Karnofobija.
Minčių- Psichofobija.
Minios ar sambūrių- Enochlofobija, Demofobija ar Ochlofobija.
Muzikos- Melofobija.

Nakties- Noktifobija.
Naujovių- Neofobija.
Nepasisekimo- Atichifobija ar Kakorafiofobija.
Nuodėmės- Hamartofobija.

Oro liga (skrendant lėktuvu)- Aeronausifobija.

Parazitų- Parazitofobija.
Permainų, judėjimo- Tropofobija or Metatesiofobija.
Pinigų- Chrometofobija ar Chrematofobija.
Politikų- Politikofobija.
Priklausomam nuo kitų- Soteriofobija.
Prisiminimų- Mnemofobija.

Rankų- Chirofobija.
Rašymo, rašysenos- Grafofobija.
Rentgeno spindulių, radiacijos- Radiofobija.

Santuokos- Gamofobija.
Sapnų – Oneirofobija.
Savęs, matyti save veidrodyje- Eisoptrofobija.
Senėjimo- Geraskofobija ar Gerontofobija.
Senų žmonių- Gerontofobija.
Skausmo- Algiofobija, Ponofobija, Odinofobija ar Odinefobija.
Skiepų- Vakcinofobija.
Skurdo, neturto- Peniafobija.
Smailių daiktų- Aichmofobija.
Smarvės ir bjaurių kvapų – Olfaktofobija.
Spręsti: priimti sprendimus- Desidofobija.
Svorio padidėjimo – Obesofobija ar Pokreskofobija.

Šešėlių- Skiofobija ar Skiafobija.
Šiurpių, šiurpulius keliančių dalykų- Herpetofobija.
Šlapimo ar šlapinimosi- Urofobija.
Šmėklų ir vaiduoklių- Spektrofobija.
Šviesų: ryškių, akinančių- Photoaugliafobija.

Tamsos- Achluofobija ar Miktofobija, ar Skotofobija.
Testų, egzaminų- Testofobija.
Tiltų ar juos pereiti- Gefirofobija.
Turto, praturtėjimo – Plutofobija.
Tuštumos- Kenofobija.

Ugnies- Arsonfobija ar Pirofobija.
Uždarų patalpų- Klaustrofobija.
Užmiršimo, pamiršti- Atazagorafobija.

Vabzdžių- Akarofobija ar Entomofobija ar Insektofobija.
Vaikų- Pedofobija.
Vaistų, juos gerti- Farmakofobija.
Vandens – Hidrofobija.
Veidrodžių- Katoptrofobija.
Vėmimo- Emetofobija.
Vienatvės – Eremofobija ar Eremifobija.

Žmonių- Antropofobija.
Žmonių: priešingos lyties- Heterofobija ar Seksofobija.
Žvilgsnio, būti stebimam- Optalmofobija.

kaip uzkalbinti moteri

Ar nepasitikėjimas savimi kada nors sutrukdė užkalbinti svajonių moterį?

O gal tai nutinka daug dažniau nei norėtum? Šio straipsnio tikslas – parodyti iš kur atsiranda nepasitikėjimas savimi ir ką dėl to gali padaryti. Tik žinant ligos priežastį – gali ją labai sėkmingai išgydyti. Visam laikui!!! O gal manai, kad esi puikus, pasitikintis savimi? –tai vis tiek bus labai naudinga!

Kaip tik noriu užduoti dar vieną klausimą: Ar būdamas vienas namuose, jautiesi nepasitikintis savimi? Gerai pagalvok. Ar būdamas visiškai vienas namuose dėl ko nors kompleksuoji, ar stengiesi būti kitoks nei esi? Tikriausiai ne… Argi ne keista? Jei gerai apie tai pagalvojai, manau sutiksi, kad nepasitikėjimas savimi atsiranda tik iš santykių su kitais žmonėmis. Dažniausiai nepasitiki savimi tie, kurie yra per daug priklausomi nuo tų santykių. Tokie žmonės dažniausiai gyvena tik dėl kitų žmonių, o tada atsiranda baimė netikti…. ar tu tarp jų? –jei taip, nieko baisaus. Viskas sutvarkoma. Jei ne – sveikinu!

Pas žmones yra dar viena labai stipri iliuzija, kuri taip pat kuria menkavertiškumo kompleksą – tai iliuzija, kad visiems tu esi labai reikšmingas. Bet gali labai lengvai sumodeliuoti savo vaizduotėje situaciją, kad štai tu miršti… arba kas nors baisaus tau atsitinka… Dabar peržvelk visus žmones savo rate, kuriems tai tikrai bus tikra tragedija ir drama. Paskaičiuok… Vienetai žmonių! Vienetai… O tu plėšaisi dėl masių.

Pažiūrėk kaip veikia protas: žmogus išeina į gatvę ir bijo, kad kažkam neįtiks… varžosi… būdamas aplinkoje jis pradeda elgtis visiškai kitaip, nei būdamas pats su savimi!

O iš tikrųjų visuomenė didžiai ir skausmingai viskam abejinga… Tai ar verta į tai kreipti dėmesį?

Kurk pilnatvę savy, tu pats savy turi būti pilnavertis. Tau pačiam su savimi turi būti faina, smagu ir įdomu. Kad tu būdamas vienas, nesijaustum vienas. Kad tu būdamas vienas – nesijaustum silpnas. Niekur kitur nėra stiprybės – tik tavy! Tu turi rasti ir mobilizuoti tikrai tavy esantį tavo jėgos ir tavo stiprybės resursą!

Tai kaip gi išsiugdyti pasitikėjimą savimi?

Taip! žodis „Išsiugdyti“. Nebus taip, kad atsidarysi dėžutę ir veikia. Tai reikia išsiugdyti.

Yra 3 dominuojantys stulpai, ant kurių stovi tavo būties komfortabilumas.

1as stulpas – Fizinė kultūra. Fizinė kūno priežiūra. Sveikame kūne – komfortas. Sportas! Tu esi stiprus, sveikas, energingas. Ar tu žinai, kiek tai pridės tau pasitikėjimo savimi? Pirmoje eilėje pradėk sportuoti. Pradėk grūdintis. Pasakyk sau: „aš esu savo kūno šeimininkas“, „Aš esu savo psichikos šeimininkas“. Skirk dėmesio sau. Sveiką, racionalų, adekvatų dėmesį. Stebuklų nėra. Turi skirti tam laiko ir su dirbti savimi…

2as stulpas – Mityba. Valgai prastą maistą, tai kaip tu nori kad tau nebūtų prastų būsenų? Maistas yra informacija! Visada į maistą žiūrėk kaip į informaciją. O į informaciją žiūrėk kaip į maistą. Kai žiūri per televizorių nesamones, tai žinok, kad tu valgai greitą maistą McDonalde. O kai valgai Mcdonalde, tai tas pats, kas žiūrėti pornografiją. Kartoju, nes tai tikrai svarbu: Į maistą žiūrėk kaip į informaciją, o informaciją kaip į maistą! Susitvarkyk mitybą. Neatidėliok.

3-ias stulpas – Tavo psichinė kultūra. Aišku, tai labai didžiulis ir kompleksinis reiškinys. Šioje vietoje kiekvienam žmogui gali būti labai skirtinga situacija… Vieniems menkavertiškumo kompleksas gali būti įkaltas dar vaikystėje, gali būti susiformavęs paauglystėje ir t.t. Pavyzdžiui jaunuoliams po pirmos, antros seksualinės nesėkmės gali išsivystyti toks kompleksas, kuris paskui juos persekios visą gyvenimą!

Svarbiausia, ką turi įsikalti į galvą, kad tu pats SAU turi būti pagrindinė vertybė! Visa pagrindinė vertė yra tavy. Ne išorėje, bet tavy! Ir nereikia jos ieškoti išorėje. Nereikia jos ieškoti kituose žmonėse. Tu gali ateiti, kalbėti su kitais žmonėmis, semtis jų patirties, bet taip turi formuoti save. Save save save! Tavo išsigelbėjimas yra tik tavy, todėl kartoju: turi dirbti su savimi.

Turi pamilti save. Kas nemyli savęs, nebus mylimas ir kitų. Aš nekalbu apie narcizizmą. Aš kalbu apie meilę sau, kaip būtybei.

O ar žinai, iš kur atsiranda nemeilė sau?

Savęs nemyli dėl to, nes turi susikūręs ILIUZIJĄ, koks turėtum būti. Ir dažniausiai įsivaizduoji save tokį, kad įtiktum kitiems…

Iš pradžių priimk save tokį, koks esi. Įvertink save tokį koks esi ir priimk! O ką daryti tiems žmonėms, kurie gimsta luoši, kreivi? Reali žmogaus vertė yra net ne šitame kūne. Čia yra tik dalis. Ir kad tai nebūtų tik skambūs žodžiai, mes turime pavyzdžių kur visiški luošiai ir invalidai žmonės gyvena nuostabų pilnavertį ir džiaugsmingą gyvenimą. Pavyzdžiui Nick Vujicic – žmogus be galūnių, kuris yra laimingas ir pasitikintis savimi!

Išsivaduok iš tos iliuzijos apie savo idealą.Išmesk į šiukšlių dėžę ir iš naujo pradėt į save žiūrėti. Ateik prie veidrodžio, nusirenk nuogas, apsižiūrėk save ir sąžiningai sau pasakyk, kad esi geras toks koks esi, kad myli save tokį, koks esi!

Neatidėliok! Kartoju: fizinė kultūra, mityba, bei psichinė kultūra! Susitvarkyk visa tai.

Atsimink, kad ta vertė, kurią tu savy susikursi, tas pasitikėjimas savimi, jis bus kaip fakelas degantis tavy. Fakelas, prie kurio visi ateis ir norės šildytis. Prie stipraus nori visi glaustis. Prie pasitikinčio savimi, pasitiki ir kiti. Taip ir yra formuojamas tavo vidinis magnetizmas, kuris pradeda beprotiškai traukti.

Gintaras Lunskis
www.pasitikejimassavimi.lt