Category Archives: Gyvenimo būdas

Skyrybos

Bedrame šeimos gyvenimo kelyje sutuoktinių tykoja daugybė pavojų, vargų ir netikėtumų. Šeimos gyvenimas – nuolatinis vyro ir žmonos bendravimas – retsykiais pertraukiamas ginčais, konfliktais ir nusivylimais. Gaila, bet ne visos šeimos kliūtys ir negerovės lengvai įveikiamos, ne vis ginčai ir nesutarimai yra vedusiųjų nugalimi vardan santuokos ir šeimos išsaugojimo. Neretai jie priartina skyrybas.
Skyrybos – tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, grąžinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susiutuokiant.
Bendri skyrybų bruožai
Katalikų bažnyčia skyrybų nepripažįsta. Naujojo testamento parašymo laikais buvo sakoma, kad tik moters svetimavimas galėjo būti skyrybų priežastis. Po dešimties nevaisingų vedybinio gyvenimo metų vyras galėdavo vesti antrą žmoną, o pirmoji ištekėti už naujo, kad su kitu susilauktų vaikų. Šventas raštas skyrybas traktuoja kaip nesėkmę, tam tikrą bendro gyvenimo pralaimėjimą. Švento rašto įstatymai neleidžia savo dvasininkams sutuokti jau vieną kartą sutuokto asmens, jei jo sutuoktinis ( antra pusė ) tebėra gyvas. Prieškarinėje lietuvoje civilinės metrikacijos nebuvo, išskyrus Klaipėdos kraštą. Santuokos ir šeimos santykius reguliavo civiliniai įstatymai ir bažnytinė teisė. Skyrybų klausimus tvarkė bažnyčia, o su jomis susijusius turtinius santykius – valstybiniai teismai.
Skyrybos – grynai juridinis aktas, įteisinantis jau suiruirsius vyro ir žmonos santykius, sugriuvusį šeimos pastatą.
Skyrybas, kaip santuokos nutrukimą, galėtume sąlygiškai suskirstyti etapais:
• Emocinės skyrybos. Šiame etape blėsta vedusiųjų jausmai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar net neapykantavienas kitam. Svarbiausias šio etapo bruožas – paprasčiausias nemokėjimas gyventi kartu.
• Fizinės skyrybos. Vedusiųjų santykiai dar labiau atšala. Abipusį bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, vyras ir žmona pradeda gyventi atskirai, užsidarydami vienas nuo kito savame emocijų ir jausmų pasulyje.
• Juridinės skyrybos. Jos juridiškai įregistruoja jau mirusią santuoką.
Skyrybų priežastys
Skyrybos labai paveikia tolimesnį žmogaus gyvenimą, išmuša jį išįprastinio, ramaus, nusistovėjusio ritmo. Suyra dienotvarkė, įpročiai, griūna planai. Dažnai sutuoktinių gyvenime atsiranda iliuzija, jog visa, kas geriausia, jau praeityje. Sunkiausiai suvokiame, jog tarpusavio santykiai ne sustojo akimirkai, o tik perėjo į kitą stadiją. Sutuoktiniai dažniausiai nepastebi, kaip keičiasi jų jausmų pasulis. Vėliau išryškėję sutuoktinio nedorybės, tai anksčiau nepastebėtų charakterio bruožų realus atspindys.
Dažniausiai pasitaikančios skyrybų priežastys ir jų motyvai
Vienas iš dažniausių skyrybų motyvų – girtuokliavimas ir alkoholizmas. Sociologų nuomone šį motyvą pateikia 2/3 besiskiriančių. Skyrybų iniciatorės esti moterys, nes jos labiausiai yra pažeidžiamos. Girtuoklystė – tai ir sunki šeimos materialinė padėtis, bloga įtaka vaikams, nėra jausmų kultūros.
Antra, dažniusiai teismų bylose sutinkama priežastis – sutuoktinė neištikimybė. Apie jos priežastis jau kalbėjome. Galėtume paminėti, jog paprastai už neištikimybės motyvo slypi šeimos darnos pažeidimas, dėl kurio daugiau ar mažiau kalti abu sutuoktiniai.
Trečias, statistinis skyrybų motyvas – skubota ir neapgalvota santuoka. Čia galima priskirti ir “priverstinę” santuoką, sudarytą esant nėštumui ar vaikui gimus. Taip pat šiam tipui priskiriama santuoka, sudaryta turint tikslą kam nors “atkeršyti”, santuoka norint “įregistruoti” save mieste, gauti namą ar butą.
Daugelis vyrų ir moterų išsiskirdami suranda protingų ir humaniškų sprendimų. Jie neišsižada pagarbos vienas kitam ir toliau rūpinasi savo vaikais. Jų vaikai gerbia ir myli abu tėvus. Ta aplinkybė, kad tėvai gyvena atskirai, neturi nepataisomo poveikio
jų vaikams, neverčia tapti savo tėvų teisėjais.   www.menas.lt

Paauglių depresija

Gyvenimas, mąstymas ir jausmai be svyravimų neįsivaizduojami. Džiaugsmas ir kančia, žavėjimasis ir liūdesys, pakilūs jausmai ir nusivylimas yra visiškai normalūs jutimai ir žinoma, nereikalauja jokio gydymo. Jausmai ir nuotaikos yra susiję su tam tikrų žmogaus smegenų struktūrų funkcionavimu. Pačiu palankiausiu atveju mes esame sveikai pakilios būsenos, daugiau ar mažiau pastovios nuotaikos ir priklausomai nuo situacijos galime džiaugtis, pykti arba liūdėti, trumpai tariant, normaliai reaguoti. Depresyviems žmonėms yra kitaip. Jie nebegali džiaugtis, mintys sukasi vien apie savo trūkumus ir tariamą nereikšmingumą.
Sąvoka „depresija“ iki šiol naudojama charakterizuoti nuotaikai, depresijos sindromui ir atskiram susirgimui depresijai.
Klasikinis depresinis sindromas charakterizuojamas prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos ir užslopinti, sulėtinti judesiai. Ligonio veidas liūdnas, kenčiantis, lūpos tvirtai sučiauptos, jų kampai nusileidę žemyn, antakiai suraukti. Toks paauglys pasyvus, nejudrus su juo sunku susikalbėti. Jis skundžiasi savo liūdesiu, jo niekas nedomina viskas atrodo beprasmiška. Vaikams ir paaugliams depresija kartais atpažįstama sunkiai. Tai įvyksta todėl, kad vaikai sunkiai apibūdina savo išgyvenimus.
Depresija – psichinė būsena , kuriai būdingos neigiamos emocijos, pasyvumas, motyvacijos sutrikimas. Žmogus grimzta į liūdesį, neviltį, visą laiką galvoja apie nemalonius savo paties arba savo artimųjų gyvenimo įvykius ir jaučiasi dėl jų kaltas, nemato savo gyvenimo perspektyvos, save per menkai vertina, praranda iniciatyvą. Laikas jam tarsi sustoja. Sulėtėja mąstymas, nusilpsta valia, potraukiai nuslopinti. Veiksmai pasidaro lėti, žmogus greitai pavargsta, dėl to labai sumažėja jo darbo produktyvumas. Užsitęsusi depresija gali pastūmėti į savižudybę.
Depresyvumas – sąvoka, apibūdinanti įvairiausias sudirgimo bei prislėgtumo būsenas, prie kurių galima priskirti ir depresiją. Apskritai depresyviam žmogui būdinga slogi dvasinė savijauta, t.y. jis jaučiasi emociškai sukaustytas, iškamuotas, slegia krūtinę ir pilvą; mintys sukasi apie blogą savijautą, kaltę dėl pajėgumo, beviltišką padėtį. Depresyvumo priežastys gali būti:
• stokos būsena sutrikus nervų sistemos medžiagų apykaitai;
• autoagresija kaip prieraišumo objekto praradimo ar narcistinių ligų padarinys;
• pozityvių pastiprinimų dirginimas, išmoktas bejėgiškumas;
• negatyvus požiūris į save, kitus ir ateitį;
• didelės pretenzijos bei perdėtas reagavimas kritiniais gyvenimo momentais.
Paauglystėje, vykstant daugeliui biologinių, socialinių ir psichologinių pokyčių, padidėja pavojus patirti depresijos požymius ar net susirgti depresija. Depresijos požymiai paliečia nuo 30 iki 45 proc. Paauglių neklinikinėje populiacijoje. Daug paauglių patiria laikiną prislėgtos nuotaikos būseną, atsirandančią dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kasdienė įtampa, hormonų audros ir bendravimo problemos. Daugeliui ši prislėgta nuotaika tiesiog praeina, kai kurie trumpam būna prislėgti nepajutę kitų depresijos požymių. Paauglių, patiriančių padidėjusią prislėgtą nuotaiką, yra maždaug 5-6 proc. Jų nuotaika vis blogėja ir virsta sunkiu depresiniu sindromu. Perėjimas nuo prislėgtos nuotaikos prie depresinio sindromo įvyksta veikiant nesureguliuotiems arba funkcionaliai sutrikusiems biologiniams ir sunkumų įveikos procesams. Iš 5-6 proc. paauglių, patiriančių sindromo lygmens depresiją, 1-3 proc. išsivysto depresinis sutrikimas.   www.menas.lt

Gyvenimas tik karta žmogui duotas

Paskutiniu metu aplink labai daug kur girdžiu , kad gyvenimas nemielas, be prasmės, nevertas , vis tiek nieko geriau nebus . Pamąstai , juk niekas čia tavęs prirakinęs prie gyvenimo grotu nelaiko, savo rankose esi pats tu . Savižudybė, tai baimė gyventi ar drąsa numirti ? Ar tikrai turime gyventi tiek kiek galime, o gal tik tiek kiek reikia? Savižudžiai – drąsos įsikūnijimas arba bailiu gauja.
Jei nori gyventi prasmę gali surasti bet kur, nors ir paukščių čiulbėjime ar juros bangose…
O kai jau nebesinori gyventi tada reikia pamąstyti jei pabaigsi savo gyvenimą dabar kiek skausmo atneši žmonėms kurie tave iš tikrųjų myli ir kuriems tu reikalingas. Reikia nustoti galvoti apie save ir pagaliau pradėti nors šiek tiek galvoti apie žmones kurie online casino game tave myli.  
Žmogui duotas vienas šancas gyventi. To šanco taip lengvai atsisakyti negalime.
Nežinome kas laukia po mirties. Galbūt čia lengviau net ir skęstant kančioms? Viltis visada yra, tik kartais reik ja užkurti iš žarijų. Gyvenimas yra toks kokį mes susikuriame. Jeigu nemielas – trūkstas kažko, prasmę rasti visada galime. O gėris be pastangų neatsiras. Tiesiog reikia tikėti tuo kur veda tikėjimas, ieškoti tikslo, prasmės… Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs.
Stebėti pasaulį ir būti savo paties stebimuoju – bene pati nuostabiausia žmogaus galimybė. Piešti ir būti savo paties paveikslu, kalbėti ir būti savo žodžiu, groti fleita ir būti savo akordu, žiūrėti į veidrodį ir netikėtai suvokti, kad esi savo paties atspindys.
Ieškodamas laimės, žmogus apkeliauja pasaulį, o laimę pagaliau randa sugrįžęs. Kitas nuo savo bėdų bėga už jūrų ir marių, o bėdos nusiveja ten. Galiausiai pamato – bėgti nebuvo prasmės. Gali pažinti žmones, išėjęs į platų pasaulį, bet jų prigimtį gali patirti ir kitaip – pažindamas pats save. Perpratęs savo smegenų vingius, savo tamsiausias gelmes, geriau suprasi ir kito minčių šešėlius.

gyvenimas tik kartą duotas – naudokis jo galia.
Mylėk kiekviena žmogų, kaip myli pats save.
Neversk kitų kentėti, tai skaudina tave.
Priversk kitus mylėti,
Juk meilė – tai šviesa.   www.mokslai.lt

Vaikų gyvenimas intensyvus ir sudėtingas

Vaikų gyvenimas intensyvus ir sudėtingas. Jų emocinės pusiausvyros atstatymas daugiau remiasi žaidimu, piešimu, judesiais, muzika negu žodžiais. Jeigu vaikas blogai elgiasi : priešinasi, reiškia nepasitenkinimą žodžiais ir veiksmais, demonstruoja žiaurumą, keikiasi, auklėtojai turi padaryti tris dalykus :
– Nustatyti galimas tokio elgesio priežastis ir padėti jį keisti ( transformavimas );
– Darželyje sukurti ramią ir pagarbią atmosferą, visada vaikui padėti ir skatinti jo veiklą, nesuteikti jokio pagrindo iššaukiamai elgtis. Taip pat pakeisti pačią veiklos kambario aplinką, kad nebūtų išprovokuotas blogas elgesys ( prevencija );
– ĮBūtina nustatyti galimas tokio elgesio priežastis ir pasistengti jas pašalinti. Šiuo atveju būtinas darželio auklėtojo ir tėvų bendradarbiavimas, kad galima būtų išsiaiškinti vaiko atžarumo priežastis, vaiką labiau suprasti, nes supratimas ir užuojauta – turbūt svarbiausi dalykai, reikalingi vaikui šioje situacijoje.
Prevencija. Pats veiksmingiausias būdas padėti atžaraus būdo vaikams pasitaisyti – sudarytijiems galimybę veikti savarankiškai. Vaikui reikia leisti atsakyti už savo poelgius, leisti pajusti, roulette spielen kaip reikia elgtis su kitais, kad susilauktum dėmesio, būtum mėgstamas. Auklėtoja, savo ruožtu turi suprasti, kad toks elgesys gali būti ir jos kaltė. Ji turėtų pabandyti pakeisti santykius grupėje, kitaip bendrauti su tokiu vaiku. Į vaiką reikia įsiklausyti, stengtis padėti jam. Reikia labai gerai išaiškinti vaikams, ko iš jų tikimasi. Taip auklėtoja parengia palankią dirvą jų sėkmei, o ne laukia, kol jiems nepasiseks.
Intervencija. Pats neveiksmingiausias ir netinkamiausias būdas padėti vaikui yra bausmės. Nei žodinis pažeminimas, nei fizinis veiksmas arba draudimai nieko gero neduoda. Bausmės tik supriešina vaiką ir auklėtoją ir visai nesukuria vaikui labiausiai reikalingos pasitikėjimo atmosferos.
Geriausią poveikį vaiko elgesiui daro apsimetimas, jog nepastebima, kad jis blogai elgiasi.

Mūsų pasąmonės galia

Mūsų pasamonė priima, apdoroja ir saugo iš sąmonės siunčiamus minčių impulsus. Veliau ten esančias mintis galima traukti kaip iš knygas iš lentynos.

Pasąmonė priima į savo saugyklas pojūčius ir mintis nepaisydama jų prigimties. Jūs galite iš anksto pasąmonei įteigti bet kokią mintį apie savo gyvnenimo tikslus ir planus. Tuomet pasąmonė jautriau reaguos į tas mintis, kurios turės stipresnį emocinį atspalvį – jas lydės karštas troškimas ir tikėjimas.

Pasąmonė dirba 24 val. per parą. Žmonėms nežinomu būdu ji gauna Aukščiausiojo proto energiją ir formuoja impulsus, kurie paverčia jūsų troškimus realybe.

Gaila, kad žmonės negali visiškai kontroliuoti savo pasąmonės, tačiau gali jai perduoti savo planus, norus ir tikslus.

Ką daryti, kuomet nelieka gyvenimo džiaugsmo?

Dažnai žmonėms labai greitai praeina gyvenimo džiaugsmas! Darbas kuris iš pradžių jaudino, greitai virsta nykia monotonija. Vedybos, kurios prasidėjo laimigai, tampa nuobodžia kasdienybe. Viltys ir troškimai, kurie mus vesdavo į sėkmės viršūnę, numiršta. Ką daryti kuomet, kai gyvenimo džiaugsmas išnyksta, palieka mums tuščias dienas ir beprasmišką veiklą. Ką daro žmonės, kurie suvokia, jog gyvenimo jaudulys baigiasi arba jau pasibaigė? Dauguma atsiduoda materialiems dalykams, mano, kad jeigu turės daugiau pinigų, daugiau daiktų, daugiau privilegijų ir visko daugiau, senasis gyvenimo džiaugsmas sugrįž. Kiti pasineria į malonumų sūkurį, tikisi, kad tokiu būdu vėl pajus gyvenimo jaudulį… Tačiau tokių žmonių gyvenimo pojūčiai greitai atbunka, žmonės persisotina, tampa nejautrūs, ciniški arba dar blogiau – ima graužti sąžinė. Kuomet pradeda jausti, kad elgiasi blogai, netenka ramybės.

Ar sėkmė = gyvenimo džiaugsmas

Jeigu pasiekėte gyvenimo sėkmę, dar nereiškia, kad pasiekėte sėkmės viršūnę, finišo liniją, galutinį tikslą. Sėkmė dažnai nebūna pastovi. Jūs turite išmokti, kaip elgtis su sėkme, jeigu ją jau esate pasiekę, nors dažnai tai būna sudėtingas iššūkis lyginant su tais kuriais susidūrėte kopdami į viršūnę. Sėkmė, be gyvenimo džiaugsmo yra kvailių žaidimas, tačiau netgi dauguma didžiųjų išminčių šią gyvenimo tiesą sužinojo per vėlai…

Nepasenkite ankščiau laiko. Patyrinėkite ryte savo mintis. Jeigu žmogus jaunas, pabunda su keistu jaudulio jausmu. Žmogus kuris yra senas (metų skaičius nesvarbus), atsikelia abejingas, nesitikėdamas jokių didžių dalykų.

Gyvenimo džiaugsmas yra neįkainojamas turtas, tad jį prarasti būtų didžiulė tragedija. Nors žmogus gali turėti krūvas pinigų ir didžiulę šlovę, tikrojo gyvenimo džiaugsmo žmogus nejaus, jeigu nejaus gyvenimo jaudulio.

Gyvenimo mokykla – knygos

Nesvarbu koks mūsų amžius, gabumai, kilmė, odos spalva, finansinė padėtis ar nuomonė apie save, visi mes per gyvenimą konors išmokstame, kas musų gyvenimą gali pakeisti į gerą.

Universitetas ar kita aukštoji mokykla mums tegali duoti tą patį, ką ir pradinė mokykla – išmokyti mus skaityti. Mes mokomės skaityti įvairias mokslines knygas ir jose ieškome žinių. Net jei mums dėsto geriausi profesoriai, viskas priklauso nuo to, ką skaitome. Šiandien tikroji gyvenimo mokykla yra biblioteka! Skaitykite knygas ir keliaukite per gyvenimo mokyklą pasiimdami išmintingus patarimus, veiklos principus, gyvenimo vertybes ir jūs suprasite, kiek daug galite nuveikti ateityje.

Gyvenimo svajonė

Nebijokite svajoti. Jūsų planai turi būti realūs, tačiau svajonės – ne. Labai daug žmonių riboja save nuo svajonių. Gyvenimo svajonei neturėtų būti jokių suvaržymų, juk tai gyvenimo svajonė!

Kodėl lošėjai pralošia ir nesupranta kodėl tiek daug pralošė. Pralošia – nes neriboja pralošimų, o  visada riboja savo išlošimus. Jie pradeda su teisinga nuostata: „Prarasiu keturis ir baigsiu lošęs“. Rezultatas: lošėjai pralošia keturis, keičia pinigus ir toliau lošia. Pralošia vėl keičia. Ir vėl…

Taip netik lošime, žmonės apriboja savo gyvenimo svajones, kaip lošėjas riboja savo laimėjimus. Svajonės nekenksmingos, nevaržykite gyvenimo svajonių! Geiskite visko, ko norite.

Vienintelis įspejimas – būkite atsargūs tuo atveju, jeigu tai ko labai trokštate ir apie ką svajojate tiesiog ims ir išsipildys. Ką tuomet darysite, kaip jausitės?

Daugelis žmonių galvoja, kad gyvenimo svajonės turi būti realios. Visai ne, realios svajonės yra visiškai kas kita, tai jau planai. Jūs kuriate gyvenimo tiklus, planus ir darote žingsnius, kad jie pildytūsi. Svajonės gali būti pačios neštikėčiausios, kad jums net ims atrodyti jog jos niekada neišsipildys.

Nesnustokite svajoti ir suprastite, kad gyvenimo svajonės pildosi.

Priemiesčio namo stilius