Category Archives: Gyvenimo kelias

Kelias į pilnavertį gyvenimą

1. Įvertink tai, kad didžioji meilė ir didieji pasiekimai visada lydimi didelės rizikos.

2. Kai ką nors prarandi, neprarask ir pamokos.

3. Vadovaukis trimis taisyklėmis:

Gerbk save,

Gerbk kitus ir

Būk atsakingas už visus savo veiksmus.

4. Prisimink, kad negauti tai ko norisi, kartais yra laimė.

5. Išmok taisykles, tai žinosi kaip tinkamai jas laužyti.

6. Neleisk nedideliam konfliktui sugadinti puikių santykių.

7. Kai tik supranti, kad suklydai, iš karto imkis veiksmų, kad pataisytum klaidą.

8. Kiekvieną diena praleisk šiek tiek laiko vienas.

9. Būk atviras pokyčiams, tačiau neprarask savo vertybių.

10. Prisimink, kad tyla kartais būna pats geriausias atsakymas.

11. Nugyvenk gerą, garbingą gyvenimą. Tuomet, kai pasensi, galėsi pažvelgti atgal ir dar kartą pasidžiaugti.

12.Gyvenimo pagrindas – meilė tvyranti tavo namuose.

13. Sprendžiant nesutarimus su mylimais žmonėmis žvelk tik į esamą situaciją. Nesidairyk į praeitį.

14. Dalinkis savo žiniomis. Tai būdas tapti nemirtingu.

15. Rūpinkis žeme.

16. Kartą metuose nuvyk ten, kur dar nebuvai.

17. Prisimink, kad geriausi santykiai tie, kuriuose meilė vienas kitam didesnė nei poreikis vienas kito.

18. Kritiškai įvertink sėkmę, kurios pasiekimui teko atsisakyti ko nors.

19. Meilę ir valgio gaminimą traktuok su nerūpestingu laisvumu..

www.mintys.lt

Idėjos kūrybiškumui skatinti

Siūlau žengti smagesnį žingsnį kasdienybėje. Priverskite ne tik save, bet ir kitus šypsotis. Pabandykite pažadinti savo kūrybiškumą ir improvizaciją su šiomis idėjomis:

• Pakeiskite transporto priemonę, kuria įprastai važiuojate į darbą.

• Pabandykite vieną dieną dirbti iš kavinės. Susitikimus irgi darykite ten pat.

• Susiorganizuokite dušą vidury dienos.

• Papuoškite darbo vietą gėlėmis padarytomis iš skirtingų spalvų Post-it lapelių.

• Užduokite aplinkiniams naivių vaikiškų klausimų.

• Papietaukite kasdien vis su kitu bendradarbiu.

• Nežiūrėkite ir neklausykite žinių bent 24 valandas.

• Parašykite popierinį laišką draugui.

• Vakare nueikite miegoti su drėgnais plaukais, o ryte nieko jiems nedarykite, taip ir išeikite į gatvę.

• Pakvieskite antrą pusę lėtam šokiui viešoje vietoje.

• Pažiūrėkite naują animacinį filmuką.

• Paskambinkite atsitiktiniu numeriu ir pasakykite, kad skambinate tik šiaip, kad pakalbėti.

• Padovanokite tėčiui gėlių.

• Užrašykite skelbimą ant popieriaus “Ar dar ilgai tu to vengsi?” ir padarykite, kad būtų su nuplėšiamais lapeliais, bet vietoje telefono ant jų užrašykite “Einu ir padarysiu dabar”. Priklijuokite jį laiptinėje, ofise, prie parduotuvės, namie…

• Pasisveikinkite gatvėje nuoširdžiai besišypsodami su 5 nepažįstamais iš eilės.

• Jei geras oras ir šilta pakvieskite kelėta draugų vienai nakčiai į žygį su palapine miške .

• Apkabinkite draugą, tiesiog, be progos.

• Atkreipkite nepažįstamo žmogaus dėmesį į kažką gražaus – vaivorykštę, debesis…

• Eikite per lietų be lietsargio ir nebėkite… šypsokitės.

• Apsupkite visą kambarį degančiomis žvakėmis. Atsisėskite ant grindų viduryje kambario.

• Įrašykite gražios muzikos CD ir padovanokite pirmam sutiktam kaimynui ryte lipančiam į automobilį.

• Vidury nakties atsigulkite į pilną vonią su putomis.

• Atsisveikinkite bent su vienu savo blogu įpročiu.

• Atsikelkite anksčiau, kad pamatyti kaip švinta.

• Visą dieną atsakykite visiems tik “Taip”.

• Fotografuokite nepažįstamus žmones gatvėje.

• Paimkite baltos duonos ir eikite pašerti ančių.

• Važiuokite automobiliu su visais atidarytais langais.

• Valgykite makaronus ar kitą tradicinį maistą su kinų pagaliukais.

• Sudainuokite posmelį autobuse pilname žmonių.

• Eikite pasimelsti į bažnyčia. Net jei ir nežinote maldų, pabandykite.

• Aplankykite ledo čiuožyklą.

• Nueikite į dušą su drabužiais.

• Paklauskite savęs – O kas rimuotųsi su žodžiu meduolis?

• Visą dieną viską spręskite monetos metimu į orą.

• Pabandykite užrašyti abėcėlę nuo galo.

• Darbe prilankstykite popierinių lėktuvėlių ir paleiskite juos virš bendradarbių.

• Eikite į balkoną pūsti muilo burbulų.

• Išpjaustykite skulptūrėlę iš bulvės.

• Parašykite savo norus kita ranka.

• Eikite leisti aitvarą į pievą.

• Paimkite coca-colos skardinę su savimi į dušą, gerai gerai suplakite ir atidarykite.

• Jei jūsų prašo kažką padaryti – pradėkite knarkti.

• Mojuokite žmonėms kitoje gatvės pusėje ar kitame automobilyje.

• Pradėkite skaityti tą patį, ką tuo metu atsivertęs skaito šalia esantis žmogus.

• Užsilipkite į medį.

• Pakvieskite draugą ar kolegą nueiti suvalgyti ledų.

• Pradėkite žaisti su žaislais žaislų parduotuvėje.

• Pieškite guašo dažais su pirštais.

• Palikite ofiso valytojai ant savo stalo raštelį su padėka, kad po jos vizito viskas visada būna taip švaru ir tvarkinga.

• Parduotuvėje ar kavinėje paprašykite, kad pakviestų administratorę, ir padėkokite jai už itin paslaugų kolektyvą.

• Nusiųskite savo gydytojai padėkos atvirutę.

• Jei lyja lietus ir einate su skėčiu, pasiūlykite eiti kartu tam, kuris neturi skėčio.

• Pakvieskite vaiką pažaisti stalo žaidimą ir leiskite jam laimėti.

• Paprašykite seno žmogaus papasakoti apie “senus gerus laikus”.

• Padovanokite kam nors akvariumą su auksine žuvele.

• Patikrinkite kas prieš 182 dienas šventė gimtadienį ir pasveikinkite su puse gimtadienio. Tiks ir puse tortuko.

• Pakvieskite visai nepažįstamą žmogų puodeliui kavos.

• Palikite draugui smagų komplimento raštelį jo stalčiuje.

• Nuvalykite ne tik nuo savo, bet ir nuo kaimyno automobilio sniegą.

• Pasirūpinkite spalvotu inkilu ant medžio netoli jūsų namų.

• Paprašykite, kad automobilyje visi prisisegtų saugos diržus, pasakykite, kad jie jums labai brangūs.

• Jeigu matote, kad kažkas ieško vietos stovėjimo aikštelėje, o jūs einate link savo automobilio – pamokite jiems ranka pranešdamas, kad tuoj bus vieta.

• Nusipirkite kvepiančią puokštę gėlių sau ir pasimerkite ant darbo stalo ar namie.

• Parašykite popierinį laišką apie tai, koks norėtumėte būti, ir išsiųskite sau.

• Suorganizuokite darbe strėlyčių (Darts‘ų) varžybas.

• Padovanokite simpatijai kibiną ir prisipažinkite, kad kibinate.

• Pradėkite žaisti mieste “aukščiau žemės”, įsivaizduokite, kad grindinys tai jūra.

• Vakarėlyje pasiūlykite žaisti butelį.

• Pastatykite kortų piramidę.

• Išbandykite save – kaip ilgai galite nekvėpuoti?

• Pašokite namie nuogas.

• Išsiaiškinkite ar galima nulupti bananą su kojų pirštais.

• Nusikirpkite labai labai trumpai.

• Pabandykite išbūti 24 valandas be miego.

• Suplėšykite žurnalą ir suklijuokite koliažinį drambliuką.

• Užsisakykite vizitines korteles su įdomiom pareigom: kosmonautas, dramblių varovas, ralistas, atspalvių skaičiuotojas…

• Iškirpkite iš žurnalo raides ir suklijuokite grasinantį meilės laišką.

• Praleiskite savaitgalį visiškai neplanuotoje kelionėje. Užsipilkite pilną baką degalų ir važiuokite tol, kol puse išnaudosite, tada apsisukite ir grįžkite.

• Raskite jūsų miesto restoranų sąrašą. Išsirinkite 7 punktu užrašytą restoraną ir važiuokite ten. Užsisakykite 7 sąraše esantį patiekalą ir suvalgykite 7 sąraše esantį desertą.

• Sėskite į traukinį ir važiuokite apžiūrėti mažo miestelio. Sveika būtų pasiimti fotoaparatą.

• Žiūrėkite TV ir kartokite viską, ką sako, tik darykite tai su amerikietišku ar itališku akcentu.

• Susikaupkite ir įsivaizduokite, kad viso pasaulio žmonės dingo. Likote tik jus. Kur dabar eisite ir ką darysite?

• Paskambinkite draugui vien tik tam, kad pasakyti “Atsiprašau, bet šiuo metu aš negaliu kalbėti”, ir padėkite ragelį.

• Užeikite į svarbaus kolegos kabinetą ir uždekite/užgesinkite šviesą 10 kartų nereaguodamas kas jums yra sakoma, tada taręs “Hmmm… labai keista” išeikite atgal į savo darbo vietą.

• Praneškite visiems aplink, kad artimiausias 12 valandų negalėsite pasakyti nei žodžio ir užtilkite.

• Jei norite ką nors pasakyti, pradėkite nuo frazės “Mano mamytė visada sako…”.

• Paprašykite, kad jūsų antroji pusė jums paskaitytų pasaką.

• Pasakykite karvėms ir jūs MŪ! kai jos ant jūsų mūkia.

• Nusipirkite kreidelių ir eikite piešti į lauką ant plytelių.

Idėjomis pasidalino Jordis Šatūnas.

www.mintys.lt

Jei tai būtų paskutinė tavo gyvenimo diena

Ką darytum?Gyvenk. Labiau.

Paleisti visus gyvūnus iš zoologijos sodo. Veikti ne vienam, naktį. Turėti su savimi visokių įrankių : pjūklų, kūjų, grąžtų ir pan. Kai įsibrausite pradėkite laužyti užtvaras ir narvus. Pirmiausia paleiskite didelius ir neplėšrius gyvūnus : begemotą, žirafą, antilopę ir kitus. Dėl pasekmių nesijaudink. Juk tai paskutinė tavo gyvenimo diena. O jei koks nors tigras suvalgys prižiūrėtoja tai jau pats kaltas. Gyvūnai yra gimę būti laisvi, laisvi jie tegu ir gyvena. Tigras, uždarytas narve, nėra tikras tigras. Jis negyvena jam skirto gyvenimo. Žiūrėti į tigrą uždarytą narve yra tas pats kaip uostyti popierinę rožę.Išsirinkti kokį nors įžymų žmogų ir tėkšti jam tortą į veidą kur nors viešumoje. O paskui …bėgti. Tas žmogus to turi būti vertas. Juo gali būti, kad ir apsivogęs politikas.Nuogam išbėgti per futbolo rungtynes į aikštę ir bėgti nuo apsauginių.Išmokti pasakyti “aš tave myliu” visomis pasaulio kalbomis ir visa tai pasakyti žmogui kurį myli.Išmesti visus savo daiktus pro langą.Pilti vandenį žmonėms ant galvų ir rėkti: Lyja!Jei tavo svajonių mergina tau nepriklauso pasakyk jai, kad ją myli. Visai nesvarbu, kad ji jau turi vaikiną arba yra ištekėjusi. Kitos progos gali ir nebūti.Atsistoti vidurį gatvės ir groti būgnais, smuiku, gitara arba tiesiog dainuoti. Tegu žmonės žiūri.Išeidamas iš zoologijos sodo, bėkite prie mašinos ir garsiai rėkite: „Gelbėkitės kas galit, jie visi laisvi!“.Pasiimdamas pinigus iš bankomato, garsiai šaukite: „Bingo! Aš laimėjau! Aš laimėjau! Jau trečią kartą!“.Reikalaukite, kad bendradarbiai ir viršininkas į jus kreiptųsi tik mokyklos laikų pravarde.Prieš penkias dienas praneškite draugams, kad negalite atvykti į jų rengiamą vakarėlį, nes neturite nuotaikos.Jei jus pakvies į pirtį mandagiai atsiprašykite pasakydami, kad negalite eiti, nes nemokate plaukti.Savo darbo vietą uždenkite tinkleliu nuo moskitų. Visą dieną grokite džiunglių garsų kasetęReguliariai eikite į poezijos vakarus ir kiekvieną kartą garsiai paklauskite, kodėl eilės nesirimuoja.Būdamas operoje, garsiai dainuokite kartu su atlikėjais.Kuo dažniau klauskite žmonių, kokios jie lyties, o gavęs atsakymą imkite isteriškai juoktisKai tik kur nors einate, šuoliuokite, o ne eikite žingsniu.Rašydami laiškus, nenaudokite jokių skyrybos ženklų.Pasistatykite šiukšlių dėžę ant savo darbo stalo ir ant jos parašykite: „Ateinantys laiškai ir dokumentai“.Kiekvieną kartą, kai ofise jūsų paprašo ką nors atlikti, paklauskite, ar jie norėtų dar ir keptų bulvyčių.Pietų pertraukos metu atsisėskite savo mašinoje, užsidėkite nuo saulės akinius ir nukreipkite plaukų džiovintuvą į pravažiuojančius automobilius. Stebėkite, ar jie sulėtina greitį, važiuodami pro jus.

Pasakyk, kad myli jei dėl kažkokių priežasčių nesakei.

www.mintys.lt

Kada pagerės gyvenimas?

Mes galvojame, kad gyvenimas taps geresniu jei susituoksim, sulauksim vaikelio, o gal ir ne vieno…
Po to apgailestaujame, kas mūsų vaikų vis dar nesuauga ir nesurimtėja, ir viskas bus puikiau kai jie taps suaugusiais…
Po to mes nusimenam, kad jie tampa paaugliais, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Aišku, mes juk būsime laimingesni, kai jie išaugs tą amžių…
Mes vis save raminam, kad mūsų gyvenimas taps geresnis kai turėsim didelius namus, gerą automobilį, atostogausim kur norėsim, seksas su artimu žmogumi nekels problemų, na, o išėjus į pensiją – gyvensim tik savo malonumui…
Bet tiesa yra ta, kad beveik niekam nėra pakankamai laiko būti laimingam šiandien ir dabar…
Na, bet jei ne dabar ir ne šiandien, tai kada? Nejau mūsų gyvenimas visada bus „bėgimas su kliūtimis“? Ir gal geriau tai pripažinti dabar, iš karto, kad bent kiek tapti tuo laimingu žmogumi, na tiek kiek tu gali bent dabar…
Pripažinkim, kad kurį jau laikotarpį gali atrodyti, kad TAS gyvenimas jau va prasidės, na tas tikras laimingas gyvenimas… Na tik vis ta negailestinga „kliūtis“ išdygsta tavo „kelyje“: kažkoks neužbaigtas darbas, kurį būtina padaryti, atsiranda rūpestis – kurį reikia įveikti, laiko stoka, kurio vis neužtenka ar neužteks, naujos sąskaitos, kurias reikia vienaip ar kitaip apmokėti. O jau po to tai tikrai TAS prasidės… Ir matyt nesumeluosiu, bet atrodo kad visos tos „kliūtys“ ir yra tikras GYVENIMAS…
Toks pamąstymas, man leido suprasti, kad nėra kito kelio į laimę.
GYVENIMAS – juk tai ir yra LAIMĖ.
Mėgaukitės kiekviena GYVENIMO akimirka, sekunde, minute…
Nustokite skaičiavę dienas ar matuoti laukimą, kai baigsite mokyklą, tapsite studentu, kada numesite penkis kilogramus, rasite gerai apmokamą darbą, vesite, sulauksite penktadienio vakaro ar savaitgalio ryto, kada įsigysite naują automobilį, baigsite išsimokėti kreditą, pavasario, vasaros, atostogų, rudens ar žiemos, mėgiamiausios dainos per radiją, gimimo ar mirties… To kažko, kas padarytų jus laimingu…
Juk laimė – tai visos kelionės, o ne galutinis atvykimo tikslas ar taškas !
Tikriausiai nebūna geresnio laikotarpio, kaip tapti ir būti laimingu … jau DABAR!

www.mintys.lt

Gyvenimas yra nuostabumų kupinas

Siekiant, kad augtų žmogaus didybės žymės „reikia savo asmenyj viskam leisti apsireikšti, kas aukšta ir kilnu. Sekti išmintį, ir ji kas kartą aiškesnė! Paklusk sąžinei, ir iš lengvo vis daugiau viršų gaus! Duok meilei vyrauti savo pasielgime prieš kitus, o ne nekantai, ir meilė tavyje vis galingesne taps, kol nepajausi su laiku savo sielą esant meile! Ir taip su visais Didybės reiškiniais“.

“Gyvenimas yra nuostabumų kupinas. Jau kuone galėtai sakyti, kad jis patsai yrastebūklas . Kad gyvi esame, kad regime ir jaučiame tiek įvairių dalykų ir atsitikimų, yra gyva mąslė. Ką tik reiškia, kad esame? Kam visa, ką patiriame, ką sužinome? Taip nuolat turime klausti. O tūli neranda tam jokio atsakymo. Dargi daug žmonių gal nė nejaučia, kad gyvenimas yra nuostabus.“

www.mintys.lt

Skyrybos

Bedrame šeimos gyvenimo kelyje sutuoktinių tykoja daugybė pavojų, vargų ir netikėtumų. Šeimos gyvenimas – nuolatinis vyro ir žmonos bendravimas – retsykiais pertraukiamas ginčais, konfliktais ir nusivylimais. Gaila, bet ne visos šeimos kliūtys ir negerovės lengvai įveikiamos, ne vis ginčai ir nesutarimai yra vedusiųjų nugalimi vardan santuokos ir šeimos išsaugojimo. Neretai jie priartina skyrybas.
Skyrybos – tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, grąžinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susiutuokiant.
Bendri skyrybų bruožai
Katalikų bažnyčia skyrybų nepripažįsta. Naujojo testamento parašymo laikais buvo sakoma, kad tik moters svetimavimas galėjo būti skyrybų priežastis. Po dešimties nevaisingų vedybinio gyvenimo metų vyras galėdavo vesti antrą žmoną, o pirmoji ištekėti už naujo, kad su kitu susilauktų vaikų. Šventas raštas skyrybas traktuoja kaip nesėkmę, tam tikrą bendro gyvenimo pralaimėjimą. Švento rašto įstatymai neleidžia savo dvasininkams sutuokti jau vieną kartą sutuokto asmens, jei jo sutuoktinis ( antra pusė ) tebėra gyvas. Prieškarinėje lietuvoje civilinės metrikacijos nebuvo, išskyrus Klaipėdos kraštą. Santuokos ir šeimos santykius reguliavo civiliniai įstatymai ir bažnytinė teisė. Skyrybų klausimus tvarkė bažnyčia, o su jomis susijusius turtinius santykius – valstybiniai teismai.
Skyrybos – grynai juridinis aktas, įteisinantis jau suiruirsius vyro ir žmonos santykius, sugriuvusį šeimos pastatą.
Skyrybas, kaip santuokos nutrukimą, galėtume sąlygiškai suskirstyti etapais:
• Emocinės skyrybos. Šiame etape blėsta vedusiųjų jausmai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar net neapykantavienas kitam. Svarbiausias šio etapo bruožas – paprasčiausias nemokėjimas gyventi kartu.
• Fizinės skyrybos. Vedusiųjų santykiai dar labiau atšala. Abipusį bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, vyras ir žmona pradeda gyventi atskirai, užsidarydami vienas nuo kito savame emocijų ir jausmų pasulyje.
• Juridinės skyrybos. Jos juridiškai įregistruoja jau mirusią santuoką.
Skyrybų priežastys
Skyrybos labai paveikia tolimesnį žmogaus gyvenimą, išmuša jį išįprastinio, ramaus, nusistovėjusio ritmo. Suyra dienotvarkė, įpročiai, griūna planai. Dažnai sutuoktinių gyvenime atsiranda iliuzija, jog visa, kas geriausia, jau praeityje. Sunkiausiai suvokiame, jog tarpusavio santykiai ne sustojo akimirkai, o tik perėjo į kitą stadiją. Sutuoktiniai dažniausiai nepastebi, kaip keičiasi jų jausmų pasulis. Vėliau išryškėję sutuoktinio nedorybės, tai anksčiau nepastebėtų charakterio bruožų realus atspindys.
Dažniausiai pasitaikančios skyrybų priežastys ir jų motyvai
Vienas iš dažniausių skyrybų motyvų – girtuokliavimas ir alkoholizmas. Sociologų nuomone šį motyvą pateikia 2/3 besiskiriančių. Skyrybų iniciatorės esti moterys, nes jos labiausiai yra pažeidžiamos. Girtuoklystė – tai ir sunki šeimos materialinė padėtis, bloga įtaka vaikams, nėra jausmų kultūros.
Antra, dažniusiai teismų bylose sutinkama priežastis – sutuoktinė neištikimybė. Apie jos priežastis jau kalbėjome. Galėtume paminėti, jog paprastai už neištikimybės motyvo slypi šeimos darnos pažeidimas, dėl kurio daugiau ar mažiau kalti abu sutuoktiniai.
Trečias, statistinis skyrybų motyvas – skubota ir neapgalvota santuoka. Čia galima priskirti ir “priverstinę” santuoką, sudarytą esant nėštumui ar vaikui gimus. Taip pat šiam tipui priskiriama santuoka, sudaryta turint tikslą kam nors “atkeršyti”, santuoka norint “įregistruoti” save mieste, gauti namą ar butą.
Daugelis vyrų ir moterų išsiskirdami suranda protingų ir humaniškų sprendimų. Jie neišsižada pagarbos vienas kitam ir toliau rūpinasi savo vaikais. Jų vaikai gerbia ir myli abu tėvus. Ta aplinkybė, kad tėvai gyvena atskirai, neturi nepataisomo poveikio
jų vaikams, neverčia tapti savo tėvų teisėjais.   www.menas.lt

Gyvenimas tik karta žmogui duotas

Paskutiniu metu aplink labai daug kur girdžiu , kad gyvenimas nemielas, be prasmės, nevertas , vis tiek nieko geriau nebus . Pamąstai , juk niekas čia tavęs prirakinęs prie gyvenimo grotu nelaiko, savo rankose esi pats tu . Savižudybė, tai baimė gyventi ar drąsa numirti ? Ar tikrai turime gyventi tiek kiek galime, o gal tik tiek kiek reikia? Savižudžiai – drąsos įsikūnijimas arba bailiu gauja.
Jei nori gyventi prasmę gali surasti bet kur, nors ir paukščių čiulbėjime ar juros bangose…
O kai jau nebesinori gyventi tada reikia pamąstyti jei pabaigsi savo gyvenimą dabar kiek skausmo atneši žmonėms kurie tave iš tikrųjų myli ir kuriems tu reikalingas. Reikia nustoti galvoti apie save ir pagaliau pradėti nors šiek tiek galvoti apie žmones kurie online casino game tave myli.  
Žmogui duotas vienas šancas gyventi. To šanco taip lengvai atsisakyti negalime.
Nežinome kas laukia po mirties. Galbūt čia lengviau net ir skęstant kančioms? Viltis visada yra, tik kartais reik ja užkurti iš žarijų. Gyvenimas yra toks kokį mes susikuriame. Jeigu nemielas – trūkstas kažko, prasmę rasti visada galime. O gėris be pastangų neatsiras. Tiesiog reikia tikėti tuo kur veda tikėjimas, ieškoti tikslo, prasmės… Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs.
Stebėti pasaulį ir būti savo paties stebimuoju – bene pati nuostabiausia žmogaus galimybė. Piešti ir būti savo paties paveikslu, kalbėti ir būti savo žodžiu, groti fleita ir būti savo akordu, žiūrėti į veidrodį ir netikėtai suvokti, kad esi savo paties atspindys.
Ieškodamas laimės, žmogus apkeliauja pasaulį, o laimę pagaliau randa sugrįžęs. Kitas nuo savo bėdų bėga už jūrų ir marių, o bėdos nusiveja ten. Galiausiai pamato – bėgti nebuvo prasmės. Gali pažinti žmones, išėjęs į platų pasaulį, bet jų prigimtį gali patirti ir kitaip – pažindamas pats save. Perpratęs savo smegenų vingius, savo tamsiausias gelmes, geriau suprasi ir kito minčių šešėlius.

gyvenimas tik kartą duotas – naudokis jo galia.
Mylėk kiekviena žmogų, kaip myli pats save.
Neversk kitų kentėti, tai skaudina tave.
Priversk kitus mylėti,
Juk meilė – tai šviesa.   www.mokslai.lt

Auklėjamasis šeimos gyvenimas

Žmonių šeima sukuriama, kai gimsta vaikas. Pilną šeimą sudaro abu tėvai, vaikas arba vaikai. Joje dažnai būna senelių, kitų giminių. Nepilnoje šeimoje esti tik vienas tėvų. Struktūrinis šeimos paaiškinimas neapibūdina jos esmės. Kokia šeimos paskirtis?
Žmonijos egzistavimo sąlyga – jos atsinaujinimas gimus vaikui. Jau pirmykštėje bendruomenėje šis atsinaujinimas vyko šeimoje, kurią sudarė tėvas, motina, vaikas arba vaikai. Tik matriarchato šeimoje tėvas neįėjo į jos sudėtį. Be to, nei šeima, nei bendruomenė arba visa visuomenė negali egzistuoti neauklėdama vaikų darbui ir socialiniams santykiams. Todėl esminė šeimos paskirtis – vaikų gimdymas, jų auginimas ir auklėjimas.
Šeimos gyvenimas ir vystimasis įmanomas tenkinant kiekvieno jos nario materialinius ir dvasinius poreikius. Todėl svarbiausia jos pilnutinio gyvenimo sąlyga – ūkinė ir kultūrinė bazė, bendra ekonominė ir dvasinė veikla, atitinkanti tautos teikiamas galimybes. Šioji šeimos egzistencijos sąlyga priskiriama prie šeimos esminių požymių. Šeimą ir galima apibrėžti kaip mažiausią žmonijos regeneracijos grupę, siejamą ekonominės ir dvasinės veiklos bendrumu.
Toks apibrėžimas atskleidžia šeimos prigimtį, paskirtį pagal pagrindines funkcijas ir jos vieningumo sąlygas. Kartu šeima yra ir žmonijos istorijos padarinys. Paveldėdama geriausias praeities tradicijas, šeima kuriama ne kokiais nors išskaičiavimais, bet abipuse meile ir santuoka, registruojama nustatytose įstaigose. Šeimos registracija daro ja juridiniu asmeniu, saugojamu įstatymais ir formalia socialine institucija. Jos, kaip socialinės institucijos, pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. Saugoti ir puoselėti šeimosnarių ištikimybę ir vieningumą(darną).
2. Auginti ir auklėti vaikus. Sudaryti palankias jų brendimo ir vystimosi sąlygas.
3. Stiprinti šeimos ūkį ir racionaliai tvarkyti jos ekonomiką.
4. Rūpintis vaikų bendruoju ir profesiniu išsilavinimu, pasirengimu padėti mokyklai mokyti ir auklėti vaikus.
5. Rengti vaikus savarnkiškam gyvenimui jų būsimojoje šeimoje.

Šių uždavinių vygdymas reikalauja iš šeimos atitinkamo kultūrinio ir pedagoginio
pasirengomo, didelio atsidavimo šeimos interesams, ištvermės veikloje ir meilės visiems šeimos nariams.
Santuoka bendram gyvenimui sujungia vyrą ir moterį-skirtingas ne tik lyties, bet ir visais kitais požymiais individualybes. Nors jas jungia draugystės ir meilės ryšiai, bet bendrame gyvenime išryškėjantys požiūrių, skonių, vertinimų ir charakterių skirtumai sudaro prieštaravimų situaciją, keliančia įvairias tarpasmenines ir asmenines problemas, kurios turi būti vienaip ar kitaip sprendžiamos. Ši aplinkybėšeimos pedagogikai kelia uždavinį tirti šeiminių prieštaravimų sprendimų klausimą, ypač todėl, kad kylantys prieštaravimai dažnai sukelia nereikalingus konfliktus, dėl kurių šeimos nariai susvetimėja. O šeimos narių gyvavimui reikia darnos, vienybės, nuoširdumo, artumo. Vadinasi, prieštaravimų sprendimo tikslas turi būti darna.

Prieštaravimai pirmiausia kyla, kai vyras ir žmona neįsisąmonina,jog jie yra skirtingos individualybės, kurias reikia gerbti ir kurioms reikia leisti laisvai reikštis. Nėra dviejų tokių pat individualybių. Laisvas individualybės vystymasis plėtoja jos orginalumą. Šias tiesas nesunku suprasti, bet sunku jų laikytis vertinant kiekvieną žmogų.

Žmogaus gyvenimas nuo fizinio kūno mirties iki naujo užgimimo

Žmogaus gyvenimas nuo fizinio kūno mirties iki naujo užgimimo
Sakoma: ,,miegas panašus į mirtį”, ,,miegas yra mažoji mirtis”, po kurios prisikeliama, t.y. pabundama. Užmigdamas, žmogus išeina iš kūno laikinai, kelioms valandoms, o mirdamas palieka jį negrįžtamai. Apleisdamas kūną, žmogus tuo pačiu išeina ir iš šio pasaulio, kuris nustoja jam egzistavęs.
Mirdamas, žmogus apžvelgia visą savo žemiškąjį gyvenimą. Prieš jį iškyla vaizdas po vaizdo. Per tas akimirkas žmogui paaiškėja vyraujanti jo gyvenimo prasmė, pagrindinė idėja. Tykiai ir pagarbiai reikia laikytis visiems, kas susirinko prie pasitraukiančiojo. Nereikia trikdyti iškilmingos tylos, atitraukti žmogų nuo praėjusio gyvenimo apžvalgos, trukdyti ramią jo mąstymo eigą. Garsus verksmas, raudojimas gali jaudinti mirštantįjį, blaškyti jo sukauptą dėmesį, kas labai kankina.

Skaistaus, šviesaus pasitraukiančio iš gyvenimo be pagiežos ir neapykantos žmogaus, mirties momentas yra didžiausios palaimos ir aukščiausio džiaugsmo momentas, nes išlaisvintas gerumas lekia į šviesos spindesį. Sunkus nuo pykčio egoistiškas žmogus negali pakilti -atsiskyrimas nuo kūno yra skausmingas ir liūdnas.
Pirmąjį mirties momentą žmogus palieka materialinį kūną, išeidamas su energetiniu (vad. eteriniu), ir nusinešdamas su savimi visas energijas. Tame kūne žmogus tampa neregimas šio pasaulio žmonėms. Tačiau jei jis labai nori, gali pasirodyti artimiesiems debesuotos šmėklos pavidalu. Yra žinoma daug atvejų, kada mirties momentu žmogus šitaip pasirodydavo trumpam – kad ir toli nuo savo mirties vietos.

Maždaug po 36 valandų po mirties žmogus išeina ir iš eterinio kūno, kuris sklando viršum kapo. Šis numestas eterinis lavonas per keletą dienų po laidojimo gali būti kartais matomas kapinėse kaip ,,šmėkla”. Per keletą savaičių jis išsisklaido ore, ir tas nemalonus jausmas, kurį daugelis patiria kapinėse, sukeliamas tų eterinių lavonų. Tačiau jei kūnas ne laidojamas, o deginamas, tai eterinis kūnas išsisklaido labai greitai, todėl lavonus geriau deginti, negu laidoti.

Išsilaisvinęs nuo abiejų fizinių kūnų, žmogus atsiduria astraliniame pasaulyje, kuris jam tampa matomas, realus. Tas pasaulis yra toje pačioje erdvėje, kaip ir fizinis – tarp pastarojo pasaulio atomų yra daug tuštumos, kurioje telpa astralinio pasaulio materija. Tame pasaulyje išoriniu žmogaus kūnu tampa astralinis (jausminis). Turėdamas tą kūną su jutimo organais, žmogus gali dalyvauti to pasaulio ir jo gyventojų
gyvenime -reikšti savo jausmus ir norus. Tik žemėje jis galėjo juos slėpti, o čia jie tampa regimi, kaip kad ten buvo matomas fizinis kūnas.

Kas valdo mūsų gyvenimą?

Nuo seno įvairūs daiktai mus domina tiek, kiek mes galime prie jų prisiliesti, juos matyti, girdėti, pasverti, išmatuoti. Mes pasikliaujame fiziniais pojūčiais.

Tačiau kaikurie iš mūsų ima suvokti, jog aplink mus egzistuoja kitos, mums nevisai pažįstamos jėgos. Gali paaiškėti, kad yra ir kitas mūsų gyvenimo „Aš“ – daug galingesnis nei mūsų fizinė esybė, kurią matome veidrodyje.

Kodėl žmonės į nepažintus reiškinius žvelgia lengvabūdiškai? Kaikurie tvirtina, jog to ko ngalime užfiksuoti savo pojūčiais, tai tokių dalykų išviso nėra. Tačiau ar galite patikėti, kad visus mus valdo nematomos ir neapčiuopiamos jėgos.

Juk žmonės negali valdyti saulės, kad ji nešviestų. Mums nepavaldi gravitacija, kuri išlaiko mūsų planetą. Tarp šitokių jėgų mes atrodome menki ir bejėgiai. Ar žinote, kokia jėga priveržia išdygti žemėje pasėtam grūdui? Kas mus aprūpina maistu, apranga, kitais dalykais?

Kaip veikia mūsų pasąmonė?