Category Archives: Gyvenimo menas

3221825218_04ffa222bf

Kaip atpažinti melą

Gestai atsirado gerokai anksčiau, nei žmogus išmoko kalbėti ir meluoti. Mimika ir gestai gali pasakyti apie daug ką, jie išduoda pašnekovo būseną, ir būdami  dėmesingi, galime pastebėti daugelį įdomių dalykų. Profesionalus melagis paprastai pats tiki tuo, ką sako, todėl jo gali neišduoti nei mimika, nei gestai.

razvivat-intuiciu

Apie intuiciją

Intuicija (lot. intueri – įdėmiai, susikaupus žiūrėti) – mąstymo procesas, tiesos suvokimas, kai informacija gaunama ne tiesiogiai stebint pasaulį ir ne samprotaujant ar darant išvadas, o tiesiogiai iškylant idėjai. Tiesos suvokimas pagrįstas vaizduote, empatija, ankstesnės patirties apdorojimu pasąmonės lygyje. Intuicija yra svarbi kūrybinei žmogaus veiklai, kai būtina atverti arba panaudoti naujas žinias, norint pakeisti arba patobulinti realybę.

bendravimas

20 patarimų kokybiškam bendravimui

Bendravimas pagal Abraham’o Maslow’o poreikių piramidę užima trečią vietą pagal svarbumą žmogaus gyvenime (po fiziologinių ir saugumo poreikių patenkinimo). Bet ar tikrai bendravimą su žmonėmis iškeliame į tokią svarbią vietą? O gal tai mums yra kažkas pastovaus ir nesikeičiančio? Neturėtų būti. Jei tobulėjame kaip asmenybė, tai bendravimo tuo labiau neturėtume palikti „už borto“, nes čia viena iš tų sričių kur galimybės tiesiogine prasme yra neribotos. Ar atsirastų žmogus, kuris nenorėtų dar labiau praturtinti savo socialinį gyvenimą?

Šiame straipsnyje pateikiu koncentruotą medžiagą bendravimo (komunikacijos) tema, kurią pats ilgai rinkau ir gryninau. Turėkite omenyje, kad tai nėra absoliučios tiesos. Įsigilinkite, eksperimentuokite, klausykitės intuicijos kada pagal situaciją galima vieną ar kitą patarimą (instrukciją) pritaikyti. Neapsigaukite, kai kurie patarimai atrodo labai paprasti, bet jei pasigiliname suprantame jog juos pritaikyti nėra taip paprasta. Žinau, kad nuoširdžiai taikomi šie patarimai bendravimo kokybę gali pakelti į neregėtas aukštumas. Taigi, pradedame!

1. Bendravimas tarp žmonių nėra statiškas. Tai nuolatos judantis, evoliucionuojantis ir besikeičiantis procesas. Jei to nepastebime, susirūpinkime, nes tai anksčiau ar vėliau atsisuka prieš mus pačius.

2. Meluoti – užtikrintai viską žinoti. Sakyti tiesą – parodyti tikrąjį save.

3. Pirma atidžiai klausykimės ir tik pilnai išklausęs pradėkime patys kalbėti. Kaip kitaip būtų galima paaiškinti kodėl žmogus turi dvi ausis ir vieną burną?

4. Bendraudami būkime lankstūs. Prisitaikykime visur, kur tai nežlugdo mūsų asmenybės.

5. Nesivelkime į niekur nevedančias diskusijas. Nutraukime nekonstruktyvų (neigiamai veikiantį) bendravimą.

6. Būkime patikimais ir sąžiningas – taip atversime žmonių širdis ir jų sužinosime jų slapčiausias, o tuo pačiu svarbiausias mintis.

7. Jei norime, kad mus mylėtų – patys mylėkime. Jei norime, kad mus gerbtų patys gerbkime ir t.t. Viskas prasideda nuo mūsų.

8. Būkime kuo naudingesni kitiems (domėkimės žmonėmis, jų problemomis, išgyvenimas, džiaugsmais ir t.t.).

9. Nuoširdžiai žavėkimės kitais.

10. Bendraudami užgniaužkime savanaudiškumą. Galvokime ne apie tai, ką aš galime gauti, o apie tai, ką galime duoti.

11. Nekalbėkime netiesos. (Dievo įsakymas!)

12. Kokia yra idealių santykių tarp vyro ir moters paslaptis? Moteris į vyrą turėtų žvelgti kaip tarnaitė į karalių, o vyras į moterį kaip tarnas į karalienę. (Tomas Girdzijauskas)

13. Prisiminkime – esame tai, ką sakome.

14. Nepertraukinėkime pašnekovo. Neskubinkime žmogaus savo kūno kalba (greitai ir dažnai nelinkčiokime ir pan.).

15. Garsiai, aiškiai ir užtikrintai tarkime žodžius.

16. Vertinkime savo žodį – kalbėkime tik tiek, kiek būtina.

17. Visada išlikime geranoriškais, bet taip pat turėkime bendravimo ribas. Neklausykime melagysčių, apkalbinėjimų, dejavimų. Venkime žmonių, kurie nuolatos tokias kalbas skleidžia.

18. Su savimi visada kalbėkime pagarbiai (net ir mintyse). Tai būtina norint palaikyti aukštą savigarbą!

19. Žodžiai turi grįžtamąjį ryšį (energijos tėkmė). Liežuviu neskleiskime pykčio, pagiežos, pavydo, nes visa tai sugrįžta su kaupu.

20. Kiekvienas mūsų ištartas žodis – tai atsakomybė už save prieš kitą. Ar visada ją prisiimame?

Šie patarimai gali būti tiek vertingi, kiek gyvi mūsų sąmonėje. Taigi, kaip tada kuo dažniau juos sau priminti? Atsispausdinkime ir pasikabinkime matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant šaldytuvo! Padarykime tai dabar, nes vėliau pamiršite.

Sutuoktinių santykiai

Žmonių tarpusavio santykiai yra svarbiausia gyvenimo problema. Jie gali praturtinti mūsų gyvenimą, dovanoti daug laimės ir atvirkščiai – atnešti daug skausmo, nusivylimo, nuoskaudos ar pykčio. Bendravimo problemos ir konfliktai gali apkartinti gyvenimą, atvesti iki ligos ar net mirties.
Bendravimas tarp dviejų, savo gyvenimus nusprendusių sujungti žmonių nėra vien tik santarve ir harmonija paremti santykiai. Net tarp labai darniai sugyvenančių porų konfliktinės situacijos yra neišvengiamos. Ir barniai kyla ne vien dėl to, kad santykiai be kivirčių praktiškai neįmanomi. Dar viena problema yra lyčių skirtumai.

Vienatvė

Moksliniu požiūriu, vienatvė – viena išsamiausiai išnagrinėtų socialinių sampratų. Demografinėje literatūroje neretai randama statistinių duomenų apie vienišų žmonių absoliutų skaičių. Daugelyje išsivysčiusių šalių ( Olandijoje, Belgijoje…) vieniši žmonės sudaro 30 procentų gyventojų. JAV, 1986 m. Duomenimis, buvo 21,2 mln. vienišų žmonių. Palyginti su 1960 m., šis skaičius išaugo trigubai. Iki 2000 m. šis skaičius, turėjo padidėti dar 7,4 mln. žmonių.

Likimas

LIKIMAS – ne tik asmeninės žmogaus sėkmės ar nesėkmės. Humanistiškų įsitikinimų ir jautrios sąžinės žmogus nebus laimingas, matydamas aplinkui daug neteisingumo, smurto, kančių, kurių jis negali pašalinti, nei sumažinti. Tėvas ar motina nesijaučia laimingi, matydami savo vaikų nesėkmes. Sporto sirgalius nuliūsta, kai pralaimi jo mėgstama komanda. Dėl kitų žmonių nelaimių kartais sielojamės ne mažiau negu dėl savų. Tad likimas plačiąja prasme yra žmogaus pasitenkinimas ne tik savo individualia lemtimi, bet ir kitų žmonių dalia, savo tautos, pagaliau visos žmonijos būkle.
Ar žmogus laimingas ar ne gali pasakyti tik jo paties savijauta, bet tuomet iškyla klausimas, ar likimas yra tik subjektyvus išgyvenimas, tik psichologinė būsena, prie kurios nėra ko daugiau pridėti? Aš manau, kad vien subjektyvumu paremtas likimas negali būti tikras, tai sakyčiau ir iliuzijų pasaulis. Likimui tikrąja prasme nepakanka vien gerosios savijautos, vien subjektyvumo, jam reikalingi mano nuomone ir tam tikri teigiami, objektyvūs išgyvenimai. Šiuo atveju galima pritaikyti aristotelišką eudaimonia sampratą, kad žmogus tik tada gali būti ,,eudaimon,, , tai yra laimingas, kai jo gyvenimas atitinka tam tikrus protingo ir gero gyvenimo reikalavimus, taikytinus visiems žmonėms.
Tai gi žmogus susiduria su dvejomis sampratomis apie laimingą gyvenimą, ką tik mano paminėtą ir galime vadinti subjektyviu, o kitą- objektyviu. Pirmuoju atveju likimo atskaitos taškas yra individo savijauta, antruoju- gyvenimo atitikimas tam tikrus standartus,momentus. Abu aspektai yra reikšmingi, o kuris reikšmingesnis priklauso nuo konkrečių atvejų ir neabejotinai nuo žmogaus.
Objektyvioji žmogaus gyvenimo pusė, istorinė, kultūrinė jo darbų, jo asmens atminimas taip pat yra reikšmingas. Tikrajam likimui reikalinga subjektyvi savijauta ir reikšmingas objektyvumas. Paradoksas, bet dabarties vargus gali palengvinti pripažinimo ir įvertinimo ateityje numatymas. Bet toks numatymas neturi būti iliuziškas. Žmogus gali būti laimingas plačiausia prasme, kai pats yra patenkintas savo gyvenimu bei pasauliu ir kai suvokia, jog ilgam palieka apie save gražų atminimą. Tačiau tikrovėje šitokia laimė vargu ar pasiekiama. Realiame gyvenime jaustis visiškai laimingam neįmanoma dėl to, kad niekada negali būti patenkinami visi siekiai, norai ir geismai. Jaustis visiškai laimingam neįmanoma ir dėl to, kad žmogui gali paprasčiausiai vienoda, monotoniška laimė nusibosti. Vis dėl to verta norėti būti laimingam ir žinant, kad aukščiausia prasme laimė nepasiekiama. Vienu požiūriu būdami laimingi, kitu požiūriu galime jaustis nelaimingi, ne visada būname patenkinti savo likimu ir tada, kai didesnė laimė atsveria mažesnę nelaimę. Taigi apie likimą, kaip įvairiapusišką ir nuolatinį pasitenkinimą gyvenimu, galime kalbėti tik kaip apie idealų vaizdinį, gyvuojantį visuomenės sąmonėje. Idealas yra kaip horizonto linija- kiek žingsnių žengiame jos link, tiek ji nuo mūsų tolsta.
Gyvenant mums lemta patirti ir pergalių, ir pralaimėjimų. Pasiekus brandos amžių, dažnam tenka su kartėliu pripažinti, kad jaunystės lūkesčiai neišsipildė ir kad, jaunystės akimis žvelgiant iš esmės pralaimėta. Jei mūsų praeitis mus liūdna, gyvenimas dabar atrodo ir nenusisekęs. Pralaimėjimo suvokimas yra nelengvas išmėginimas, tačiau nereikia pamiršti, kad laimi tas, kuris su pralaimėjimu nesusitaiko, nepasiduoda ir nenuleidžia rankų. Dažnas žmogus dar jaunystėje susidaro savo tikslų ir siekių, sėkmingo ir laimingo gyvenimo viziją, stengiasi ja vadovautis. Tam turi įtakos daugelis dalykų- individualūs polinkiai ir patirtis, artimų žmonių nuomonė, socialinės aplinkos įpročiai, kultūrinis išprusimas. Gyvenimo sėkmė labiau lydi tą žmogų, kurio laimės vizija yra daugiau ar mažiau tikroviška- atitinka objektyvias galimybes, individualybę ir būdo bruožus.

www.mokslai.lt

Kiek miego reikia skirtingais gyvenimo etapais?

Miega kūdikiai ir seneliai…

Mums reikia skirtingo miego kiekio skirtingais gyvenimo periodais. Vaikystėje miegodavome daug daugiau, tuo tarpu suaugę, miegame gerokai per mažai. Bėgant metams, miego poreikis mažėja, tačiau vis tiek rekomenduojama miegoti ne mažiau septynių valandų per naktį net suaugusiems tam, kad išsaugotumėm gerą sveikatą, būklę bei gerovę. Skaitykite toliau ir sužinosite, kiek miego reikia kūdikiams, vaikams bei paaugliams.

Naujagimiai

  • Apie 16 valandų.

Kūdikiai (nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus)

  • Nuo 10 Iki 14 valandų (sudedant nakties bei dienos miego trukmę).

Vaikai

  • Nuo 3 iki 6 metų amžiaus: nuo 10 iki 12 valandų.
  • Nuo 6 iki 9 metų amžiaus: apie 10 valandų.
  • Nuo 9 iki 12 metų gambling amžiaus: maždaug 9 valandų.

Paaugliai

  • Maždaug 9 valandų miego.

Paaugliai dažnai patiria miego trūkumą ne tik dėl varginančios dienotvarkės, tačiau ir dėl biologinių pokyčių, kurie dažniausiai nėra derinami su mokyklos tvarkaraščiu.

Suaugusieji

  • Nuo 7 iki 8 valandų miego.

Vyresnieji

  • Nuo 7 iki 8 valandų miego.

Vyresniesiems dažniausiai reikia mažėliau nakties miego, tačiau tai jie tai kompensuoja pamiegodami po pietų.

Nėščios moterys

Nėštumo metu moterims dažniausiai reikia keliomis valandomis ilgesnio miego. Pamiegokite dienos metu.

Viskas, ką norite sužinoti apie sapnus

Ar visi žmonės sapnuoja?

Moksliniais tyrimais nustatyta, jog visų tyrimo dalyvių, nepriklausomai nuo to ar jie prisiminė sapnus ar ne, smegenų aktyvumas miego metu buvo itin didelis. Taigi, galime drąsiai teigti, jog visi žmonės sapnuoja.

Tai, kad neprisimename sapnų, dar nereiškia, kad nesapnuojame. Mokslininkai mano, jog kai kurie žmonės paveldi polinkį pamiršti sapnus. Kiti sapnų neprisimena, nes būna per daug išvargę, patiria per daug streso, per mažai miega, išvakarėse padaugina svaigiųjų gėrimų ar dėl to, kad sapnas buvo per daug baisus.

Ar sapnuojame visą naktį?

Ne, mes sapnuojame ne visą naktį. Sapnuojame tik per REM miego fazę. Kadangi miego fazės per naktį keičiasi daug kartų, sapnuojame tam tikrais intervalais. Per naktį sapnuojame vidutiniškai 2 valandas.

Ar galime susapnuoti ateities įvykius?

Išties daug žmonių tiki, kad sapnai gali būti pranašiški. Tačiau reikia turėti omenyje, jog sapnuose vyrauja įvairūs simboliai, kurie nėra universalūs, o tiesiogiai susiję su sapnuojančiojo gyvenimu. Dėl šios priežasties aiškinti sapnus yra be galo sudėtinga.

Daugelis istorinių asmenybių susapnuodavo ateities įvykius. Amerikos prezidentas Abraomas Linkolnas susapnavo pasikėsinimą į savo gyvybę. Biblijoje taip pat gausu istorijų apie pranašiškus sapnus.

Ar ir vaikai sapnuoja?

Be jokios abejonės,vaikai taip pat sapnuoja! Tačiau jų sapnai reiškia ką kita, nei suaugusiųjų sapnai.

Vaikų iki 5 metų amžiaus sapnai dažniausiai būna labai abstraktūs, nebūna aiškaus siužeto ar emocijų. Tačiau vaikai sapnuoja slogučius, kurie įprastai būna susiję su kasdienio gyvenimo baimėmis – svetimų žmonių, vienatvės, tamsos ir pan. Paauglių sapnai yra tokie pat kaip ir suaugusių.

Kodėl sapnai kartojasi?

Dažniausiai kartojasi negatyvūs, keliantys nerimą sapnai, kurių žmonės nesupranta.

Šie sapnai paprasčiausiai atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduriame savo gyvenime ir kurias reikia išspręsti. Susitvarkius su bėdomis, įkyrūs sapnai liaujasi savaime.

Ar ir gyvūnai sapnuoja?

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad miego metu kai kurių gyvūnų smegenys būna labai aktyvios. Visai kaip žmonių. Ar tai irgi reiškia, kad gyvūnai sapnuoja, nėra iki šiol nustatyta.

Kaip kasdieniai darbai veikia sapnus?

Jei dienos metu užgniaužiate kokius nors jausmus ar nenorite sau pripažinti, kad juos jaučiate, labai tikėtina, kad tai atsilieps sapne. Jei neapsigynėte nuo pažeminimo darbe, naktį galite sapnuoti itin agresyvias emocijas.

Sapne taip pat susiduriate su patirtimis, kurios sukėlė psichologinių traumų. Jei neseniai patyrėte artimo žmogaus mirtį, galite sapnuoti su tuo susijusius sapnus.

Ar vyrų ir moterų sapnai yra skirtingi?

Ir vyrų, ir moterų smegenų aktyvumas miego metu yra toks pat, taigi lytis šiuo klausimu nėra itin svarbi.

Tačiau sapnų turinys yra visai kitoks. Mokslininkai nustatė, kad vyrai sapnuoja labiau vyriškus sapnus, o moterys sapnuoja abiem lytims būdingus sapnus.

Manoma, kad tai susiję su asmenybe. Moterys paprastai suvokia abi, vyrišką ir moterišką, savo asmenybės dalis, o tuo tarpu vyrai yra linkę neigti savo švelniąją, moterišką asmenybės pusę…

Ką reiškia, jei sapnuojame, kad… sapnuojame?

Kai sapnuojame, jog sapnuojame, mūsų pasąmonė saugo save pačią nuo sudėtingų jausmų. Kadangi tokio pobūdžio sapnų metu jaučiame didesnį kontrolės jausmą, lengviau priimame neįprastus sapnus. Paprastai tokie sapnai reiškia, kad turime išspręsti kokią nors svarbią problemą.

Kodėl kai kurie žmonės prisimena tik košmarus?

Košmarus prisiminti yra lengviau, nei malonius sapnus. Taip yra todėl, kad jie yra tikroviškesni ir baisūs. Be to,pabundame tiesiai iš REM miego fazės. Būtent dėl šios priežasties pabudimo momentų įspūdis būna ryškesnis. Dera paminėti, jog košmarai dažnai kartojasi paryčiais, kai netrukus turime keltis. Todėl ryte geriau juos prisimename.

Klausykime savo sapnų

Tu sapnuoji, bet nesugebi suprasti žodžių, kuriuos tau sako tavo sapnai?
– Ar kada nors žiūrėjai į dangų naktį ?
– Žinoma.
– Taigi pastebėjai Paukščių Taką ?
– Taip.
– Prisimink, Paukščių Takas nėra vien tik žvaigždžių sangrūda… Paklausyk manęs – sapnuodama mūsų siela mums nurodo troškimus, kuriuos ji nori patenkinti ir kurie yra būtini norint pasiekti sielos pilnatvę. Ligos, mirtis, neviltis, vienatvė – ten – viršuje – tai nepatenkinti mūsų sielos troškimai. Tas, kas nesiklauso savo sapnų, nesiklauso savo sielos. Tai baisu. Nes siela nuliūsta, taip nuliūsta, kad vieną gražią dieną nusprendžia mus palikti. Ir tuomet žmogus miršta. Mirštama dėl pernelyg nuliūdusios sielos…

www.mintys.lt

Kiti nebeturi mums galios

Metų metus mes įsiklausydavome į mus supančios aplinkos reikalavimus ir stengemės juos atitikti. Galbūt klausydavome savo tėvų ir darydavome tai, ką jie mums liepdavo. Gal išgirsdavome apie mylimojo ar draugo poreikius ir stengėmės juos visus patenkinti ar net pasikeisdami atkreipdavome dėmesį į visiškai nepažįstamus žmones, kad pagerbtume jų nuomonę.
Kaip ropliai mes galbūt absorbavome aplinkos temperatūrą ir atitinkamai online casino jai pritaikydavome savo kūno temperatūrą. Mums gal atrodė patogu būti šiltiems, kai pasaulis šiltas, ir šaltiems, kai pasaulis šaltas.
Bet šiąnakt, pasak Toro, mes galime žygiuoti būgnijant kitam būgnininkui. Mes galime pasakyti “ne”, kai kiti sako “taip”. Galime nustatyti ribas, kai kiti prašo per daug. Mes net galime būti šilti, kai pasaulis nori matyti mus šaltus. Kiti nebeturi mums galios. Tik mes patys.

Šiąnakt aš daugiau niekam nebeleisiu vadovauti mano jausmams. Aš galiu jaustis šiltas ar šaltas – tai mano pasirinkimas.

www.mintys.lt