Category Archives: Gyvenimo tikslas

Koks yra mano gyvenimo būdas ?

Jau nuo seniausių laikų yra išlikę žmonių pėdsakai. Ir jie rodo ne tik istorinę, bet ir psichologinę žmonių raidą. Antikos laikų atstovai itin garbino Dievus, viduramžiais iškėlė riteriškumą bei drąsą, o renesansu – protą ir išmintį. O kuo išsiskiria šių dienų visuomenė? Turbūt sutiksite, jog vienas pagrindinių bruožų, kurio dėka tampame kitokie, yra noras pažinti patį save. Dabar tai lyg vienas svarbiausių gyvenimo tikslų. Tad būtų svarbu paminėti, jog viena iš savęs pažinimo pakopų yra tinkamo bei mėgiamo gyvenimo būdo atradimas.

Susimąstėte, kokie gi tie gyvenimo būdai gali būti? Viskas tikrai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šį kartą išskirsime du pagrindinius žmonių tipus: aktyvūs bei pasyvūs. Taip pat galime skirstyti ir minėtuosius gyvenimo būdus. Jie yra panašūs savo prigimtimi, nes abu priklauso vienokiam ar kitokiam žmogui. Tačiau turi daug daugiau skirtumų.

Aktyvų gyvenimo būdą propaguojantis žmogus dažniausiai yra veiklus. O šis bruožas gali pasireikšti itin įvairiai. Kartais asmenybės užsiima gausybe veiklų, kartais be perstojo komunikuoja su kitais, o kartkartėmis tiesiog nenustygsta vietoje. Kalbant apie pasyvųjį stilių reikėtų paminėti, jog viskas yra lyg priešingai. Žmogus labiau linkęs į pastovumą, ramybę bei kantrybę.

Svarbiausia tai, jog nei vienas, nei kitas stilius nėra geras ar blogas. Pats šauniausias yra tas, kuris tinkantis ir pasirinktas konkretaus žmogaus. Tik atsižvelgdami į savo individualius poreikius bei norus galime geriau save pažinti bei tobulėti. Tad sėkmės ieškant geriausiai jus atspindinčio ir atskleidžiančio gyvenimo būdo !

 

Likimas

LIKIMAS – ne tik asmeninės žmogaus sėkmės ar nesėkmės. Humanistiškų įsitikinimų ir jautrios sąžinės žmogus nebus laimingas, matydamas aplinkui daug neteisingumo, smurto, kančių, kurių jis negali pašalinti, nei sumažinti. Tėvas ar motina nesijaučia laimingi, matydami savo vaikų nesėkmes. Sporto sirgalius nuliūsta, kai pralaimi jo mėgstama komanda. Dėl kitų žmonių nelaimių kartais sielojamės ne mažiau negu dėl savų. Tad likimas plačiąja prasme yra žmogaus pasitenkinimas ne tik savo individualia lemtimi, bet ir kitų žmonių dalia, savo tautos, pagaliau visos žmonijos būkle.
Ar žmogus laimingas ar ne gali pasakyti tik jo paties savijauta, bet tuomet iškyla klausimas, ar likimas yra tik subjektyvus išgyvenimas, tik psichologinė būsena, prie kurios nėra ko daugiau pridėti? Aš manau, kad vien subjektyvumu paremtas likimas negali būti tikras, tai sakyčiau ir iliuzijų pasaulis. Likimui tikrąja prasme nepakanka vien gerosios savijautos, vien subjektyvumo, jam reikalingi mano nuomone ir tam tikri teigiami, objektyvūs išgyvenimai. Šiuo atveju galima pritaikyti aristotelišką eudaimonia sampratą, kad žmogus tik tada gali būti ,,eudaimon,, , tai yra laimingas, kai jo gyvenimas atitinka tam tikrus protingo ir gero gyvenimo reikalavimus, taikytinus visiems žmonėms.
Tai gi žmogus susiduria su dvejomis sampratomis apie laimingą gyvenimą, ką tik mano paminėtą ir galime vadinti subjektyviu, o kitą- objektyviu. Pirmuoju atveju likimo atskaitos taškas yra individo savijauta, antruoju- gyvenimo atitikimas tam tikrus standartus,momentus. Abu aspektai yra reikšmingi, o kuris reikšmingesnis priklauso nuo konkrečių atvejų ir neabejotinai nuo žmogaus.
Objektyvioji žmogaus gyvenimo pusė, istorinė, kultūrinė jo darbų, jo asmens atminimas taip pat yra reikšmingas. Tikrajam likimui reikalinga subjektyvi savijauta ir reikšmingas objektyvumas. Paradoksas, bet dabarties vargus gali palengvinti pripažinimo ir įvertinimo ateityje numatymas. Bet toks numatymas neturi būti iliuziškas. Žmogus gali būti laimingas plačiausia prasme, kai pats yra patenkintas savo gyvenimu bei pasauliu ir kai suvokia, jog ilgam palieka apie save gražų atminimą. Tačiau tikrovėje šitokia laimė vargu ar pasiekiama. Realiame gyvenime jaustis visiškai laimingam neįmanoma dėl to, kad niekada negali būti patenkinami visi siekiai, norai ir geismai. Jaustis visiškai laimingam neįmanoma ir dėl to, kad žmogui gali paprasčiausiai vienoda, monotoniška laimė nusibosti. Vis dėl to verta norėti būti laimingam ir žinant, kad aukščiausia prasme laimė nepasiekiama. Vienu požiūriu būdami laimingi, kitu požiūriu galime jaustis nelaimingi, ne visada būname patenkinti savo likimu ir tada, kai didesnė laimė atsveria mažesnę nelaimę. Taigi apie likimą, kaip įvairiapusišką ir nuolatinį pasitenkinimą gyvenimu, galime kalbėti tik kaip apie idealų vaizdinį, gyvuojantį visuomenės sąmonėje. Idealas yra kaip horizonto linija- kiek žingsnių žengiame jos link, tiek ji nuo mūsų tolsta.
Gyvenant mums lemta patirti ir pergalių, ir pralaimėjimų. Pasiekus brandos amžių, dažnam tenka su kartėliu pripažinti, kad jaunystės lūkesčiai neišsipildė ir kad, jaunystės akimis žvelgiant iš esmės pralaimėta. Jei mūsų praeitis mus liūdna, gyvenimas dabar atrodo ir nenusisekęs. Pralaimėjimo suvokimas yra nelengvas išmėginimas, tačiau nereikia pamiršti, kad laimi tas, kuris su pralaimėjimu nesusitaiko, nepasiduoda ir nenuleidžia rankų. Dažnas žmogus dar jaunystėje susidaro savo tikslų ir siekių, sėkmingo ir laimingo gyvenimo viziją, stengiasi ja vadovautis. Tam turi įtakos daugelis dalykų- individualūs polinkiai ir patirtis, artimų žmonių nuomonė, socialinės aplinkos įpročiai, kultūrinis išprusimas. Gyvenimo sėkmė labiau lydi tą žmogų, kurio laimės vizija yra daugiau ar mažiau tikroviška- atitinka objektyvias galimybes, individualybę ir būdo bruožus.

www.mokslai.lt

Draugystės pergalė

Mažas prisiminimas: keletą metų atgal, parolimpinėse žaidynėse Sietle, devyni atletai, su įvairia fizine ir protine negalia, rikiavosi prabėgti olimpinę 100 metrų distanciją.
Davus startą visi šie sportininkai startavo. Ne visi galėjo bėgti kaip tikri bėgikai, bet visi troško dalyvauti žaidynės ir gal net nugalėti…
Jie galėjo įveikti distanciją tik su lydinčiuoju. Tačiau vienas dalyvis sukniubo ir kelis kartus persivertęs suriko. Visi išgirdo jo „skausmą“.
Net varžovai sustojo ir atsisuko, visi sugrįžo prie jo…
Visi kartu…
Atsirado tokių varžovų, kurie jį pakėlė, o viena mergina, turinti Dauno sindromą, net paklausė – „Gal jau tau geriau?“ Ir tik po to visi devyni pasiekė finišą, VISI KARTU, petys į petį…
Visas stadionas buvo nuščiuvęs, kai kas braukė ašaras ir visi plojo stovėdami Ir tie aplodismentai šiuos sportininkus lydėjo per visas varžybas ir lydės ilgai… GYVENIME…
Žinai, o žmonės kurie matė šį įvykį, iki šiol prisimena tai.
Gali kilti klausimas – KODĖL?
Todėl, kad giliai sieloje mes žinome, kad yra dalykų, kurie mums žymiai svarbesni, nei kažkokia trumpalaikė pergalė…
O pats reikšmingiausias gyvenime dalykas – padėti draugams pasiekti nors mažas pergales. Nors ir tai reikštų „sumažinti savo tempą“ ar „pakeisti arba pakoreguoti savo trajektoriją“…

„Žvakė niekada negesta ir nežūsta, jei ji gali apšvieti nors kiek kažkieno kelią…“

www.mintys.lt

Trumpa gyvenimo instrukcija

1. Kiekvieną dieną pasakyk komplimentą trims žmonėms

2. Laikyk šunį

3. Nors kartą metuose pasigrožėk saulėlydžiu

4. Atsimink kitų žmonių gimimo datas

5. Visada tvirtai paspausk tau ištiestą ranką

6. Dažnai sakyk : „Ačiū“

7. Dažnai sakyk : „Prašau“

8. Išmok groti kokiu nors instrumentu

9. Dainuok kai prausiesi po dušu

10. Kiekvieną pavasarį sodink gėles

11. Nusipirk gerą grotuvą

12. Visada pirmas pasisveikink

13. Gyvenk nenusižengdamas savo principams

14. Naudokis pigiu automobiliu, bet nusipirk patį geriausią namą, kokį tik gali sau leisti

15. Pirk geras knygas net jeigu jų ir neskaitai

16. Kasdien valyk batus

17. Išmok skirti Mocarto, Šopeno ir Bethoveno muziką

18. Įsigyk naujį draugų, bet saugok ir senus

19. Mokėk saugoti paslaptį

20. Niekada nieko nelaikyk beviltišku. Stebuklų būna kasdien

21. Išnešk šiukšles be priminimo

22. Baik kritikuoti kitus

23. Būk atsakingas už savo gyvenimą

24. Gyvenk taip, kad tavo veikai, mąstydami apie teisingumą, sąžiningumą ir ištvermingumą matytų tavyje pavyzdį

25. Mokykis klausytis. Nauda kartais beldžiasi labai tyliai.

26. Gerbk savo vaikus

27. Įeidamas į jų kambarį pasibelsk

28. Niekada iš nieko neatimk vilties. Galbūt tai vienintelis dalykas likęs jo gyvenime

29. Būk vaikas jei to reikia

30. Suteik galimybę žmogui ką nors padaryti antrą kartą, bet niekada – trečią

31. Jei pyksti, niekada neskubėk ką nors daryti

32. Išmok pastebėti nenuoseklumus – tik tuomet galėsi juos ignoruoti

33. Pralaimėk išdidžiai

34. Nugalėk oriai

35. Niekada nesakyk kitam žmogui, kad jis atrodo pavargęs ir susikrimtęs

36. Nemokėk už nebaigtą darbą

37. Kasdien rodyk savo šeimai kaip tu ją myli: žodžiais, švelnumu ir mintimis

38. Ar galimybės leidžia, ar ne, išvyk atostogauti su šeima. Atostogų prisiminimai bus to verti

39. Nevenk naujų minčių

40. Nekartok klaidos

41. Vesk tik iš meilės

42. Paskambink mamai

www.mintys.lt

Gyvenime reikia ir sunkumų

Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.

Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi. Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.

Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.O silpni negali skristi…Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė… sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti.

www.mintys.lt

Paauglių depresija

Gyvenimas, mąstymas ir jausmai be svyravimų neįsivaizduojami. Džiaugsmas ir kančia, žavėjimasis ir liūdesys, pakilūs jausmai ir nusivylimas yra visiškai normalūs jutimai ir žinoma, nereikalauja jokio gydymo. Jausmai ir nuotaikos yra susiję su tam tikrų žmogaus smegenų struktūrų funkcionavimu. Pačiu palankiausiu atveju mes esame sveikai pakilios būsenos, daugiau ar mažiau pastovios nuotaikos ir priklausomai nuo situacijos galime džiaugtis, pykti arba liūdėti, trumpai tariant, normaliai reaguoti. Depresyviems žmonėms yra kitaip. Jie nebegali džiaugtis, mintys sukasi vien apie savo trūkumus ir tariamą nereikšmingumą.
Sąvoka „depresija“ iki šiol naudojama charakterizuoti nuotaikai, depresijos sindromui ir atskiram susirgimui depresijai.
Klasikinis depresinis sindromas charakterizuojamas prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos ir užslopinti, sulėtinti judesiai. Ligonio veidas liūdnas, kenčiantis, lūpos tvirtai sučiauptos, jų kampai nusileidę žemyn, antakiai suraukti. Toks paauglys pasyvus, nejudrus su juo sunku susikalbėti. Jis skundžiasi savo liūdesiu, jo niekas nedomina viskas atrodo beprasmiška. Vaikams ir paaugliams depresija kartais atpažįstama sunkiai. Tai įvyksta todėl, kad vaikai sunkiai apibūdina savo išgyvenimus.
Depresija – psichinė būsena , kuriai būdingos neigiamos emocijos, pasyvumas, motyvacijos sutrikimas. Žmogus grimzta į liūdesį, neviltį, visą laiką galvoja apie nemalonius savo paties arba savo artimųjų gyvenimo įvykius ir jaučiasi dėl jų kaltas, nemato savo gyvenimo perspektyvos, save per menkai vertina, praranda iniciatyvą. Laikas jam tarsi sustoja. Sulėtėja mąstymas, nusilpsta valia, potraukiai nuslopinti. Veiksmai pasidaro lėti, žmogus greitai pavargsta, dėl to labai sumažėja jo darbo produktyvumas. Užsitęsusi depresija gali pastūmėti į savižudybę.
Depresyvumas – sąvoka, apibūdinanti įvairiausias sudirgimo bei prislėgtumo būsenas, prie kurių galima priskirti ir depresiją. Apskritai depresyviam žmogui būdinga slogi dvasinė savijauta, t.y. jis jaučiasi emociškai sukaustytas, iškamuotas, slegia krūtinę ir pilvą; mintys sukasi apie blogą savijautą, kaltę dėl pajėgumo, beviltišką padėtį. Depresyvumo priežastys gali būti:
• stokos būsena sutrikus nervų sistemos medžiagų apykaitai;
• autoagresija kaip prieraišumo objekto praradimo ar narcistinių ligų padarinys;
• pozityvių pastiprinimų dirginimas, išmoktas bejėgiškumas;
• negatyvus požiūris į save, kitus ir ateitį;
• didelės pretenzijos bei perdėtas reagavimas kritiniais gyvenimo momentais.
Paauglystėje, vykstant daugeliui biologinių, socialinių ir psichologinių pokyčių, padidėja pavojus patirti depresijos požymius ar net susirgti depresija. Depresijos požymiai paliečia nuo 30 iki 45 proc. Paauglių neklinikinėje populiacijoje. Daug paauglių patiria laikiną prislėgtos nuotaikos būseną, atsirandančią dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kasdienė įtampa, hormonų audros ir bendravimo problemos. Daugeliui ši prislėgta nuotaika tiesiog praeina, kai kurie trumpam būna prislėgti nepajutę kitų depresijos požymių. Paauglių, patiriančių padidėjusią prislėgtą nuotaiką, yra maždaug 5-6 proc. Jų nuotaika vis blogėja ir virsta sunkiu depresiniu sindromu. Perėjimas nuo prislėgtos nuotaikos prie depresinio sindromo įvyksta veikiant nesureguliuotiems arba funkcionaliai sutrikusiems biologiniams ir sunkumų įveikos procesams. Iš 5-6 proc. paauglių, patiriančių sindromo lygmens depresiją, 1-3 proc. išsivysto depresinis sutrikimas.   www.menas.lt

Gyvenimas tik karta žmogui duotas

Paskutiniu metu aplink labai daug kur girdžiu , kad gyvenimas nemielas, be prasmės, nevertas , vis tiek nieko geriau nebus . Pamąstai , juk niekas čia tavęs prirakinęs prie gyvenimo grotu nelaiko, savo rankose esi pats tu . Savižudybė, tai baimė gyventi ar drąsa numirti ? Ar tikrai turime gyventi tiek kiek galime, o gal tik tiek kiek reikia? Savižudžiai – drąsos įsikūnijimas arba bailiu gauja.
Jei nori gyventi prasmę gali surasti bet kur, nors ir paukščių čiulbėjime ar juros bangose…
O kai jau nebesinori gyventi tada reikia pamąstyti jei pabaigsi savo gyvenimą dabar kiek skausmo atneši žmonėms kurie tave iš tikrųjų myli ir kuriems tu reikalingas. Reikia nustoti galvoti apie save ir pagaliau pradėti nors šiek tiek galvoti apie žmones kurie online casino game tave myli.  
Žmogui duotas vienas šancas gyventi. To šanco taip lengvai atsisakyti negalime.
Nežinome kas laukia po mirties. Galbūt čia lengviau net ir skęstant kančioms? Viltis visada yra, tik kartais reik ja užkurti iš žarijų. Gyvenimas yra toks kokį mes susikuriame. Jeigu nemielas – trūkstas kažko, prasmę rasti visada galime. O gėris be pastangų neatsiras. Tiesiog reikia tikėti tuo kur veda tikėjimas, ieškoti tikslo, prasmės… Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs.
Stebėti pasaulį ir būti savo paties stebimuoju – bene pati nuostabiausia žmogaus galimybė. Piešti ir būti savo paties paveikslu, kalbėti ir būti savo žodžiu, groti fleita ir būti savo akordu, žiūrėti į veidrodį ir netikėtai suvokti, kad esi savo paties atspindys.
Ieškodamas laimės, žmogus apkeliauja pasaulį, o laimę pagaliau randa sugrįžęs. Kitas nuo savo bėdų bėga už jūrų ir marių, o bėdos nusiveja ten. Galiausiai pamato – bėgti nebuvo prasmės. Gali pažinti žmones, išėjęs į platų pasaulį, bet jų prigimtį gali patirti ir kitaip – pažindamas pats save. Perpratęs savo smegenų vingius, savo tamsiausias gelmes, geriau suprasi ir kito minčių šešėlius.

gyvenimas tik kartą duotas – naudokis jo galia.
Mylėk kiekviena žmogų, kaip myli pats save.
Neversk kitų kentėti, tai skaudina tave.
Priversk kitus mylėti,
Juk meilė – tai šviesa.   www.mokslai.lt

Auklėjamasis šeimos gyvenimas

Žmonių šeima sukuriama, kai gimsta vaikas. Pilną šeimą sudaro abu tėvai, vaikas arba vaikai. Joje dažnai būna senelių, kitų giminių. Nepilnoje šeimoje esti tik vienas tėvų. Struktūrinis šeimos paaiškinimas neapibūdina jos esmės. Kokia šeimos paskirtis?
Žmonijos egzistavimo sąlyga – jos atsinaujinimas gimus vaikui. Jau pirmykštėje bendruomenėje šis atsinaujinimas vyko šeimoje, kurią sudarė tėvas, motina, vaikas arba vaikai. Tik matriarchato šeimoje tėvas neįėjo į jos sudėtį. Be to, nei šeima, nei bendruomenė arba visa visuomenė negali egzistuoti neauklėdama vaikų darbui ir socialiniams santykiams. Todėl esminė šeimos paskirtis – vaikų gimdymas, jų auginimas ir auklėjimas.
Šeimos gyvenimas ir vystimasis įmanomas tenkinant kiekvieno jos nario materialinius ir dvasinius poreikius. Todėl svarbiausia jos pilnutinio gyvenimo sąlyga – ūkinė ir kultūrinė bazė, bendra ekonominė ir dvasinė veikla, atitinkanti tautos teikiamas galimybes. Šioji šeimos egzistencijos sąlyga priskiriama prie šeimos esminių požymių. Šeimą ir galima apibrėžti kaip mažiausią žmonijos regeneracijos grupę, siejamą ekonominės ir dvasinės veiklos bendrumu.
Toks apibrėžimas atskleidžia šeimos prigimtį, paskirtį pagal pagrindines funkcijas ir jos vieningumo sąlygas. Kartu šeima yra ir žmonijos istorijos padarinys. Paveldėdama geriausias praeities tradicijas, šeima kuriama ne kokiais nors išskaičiavimais, bet abipuse meile ir santuoka, registruojama nustatytose įstaigose. Šeimos registracija daro ja juridiniu asmeniu, saugojamu įstatymais ir formalia socialine institucija. Jos, kaip socialinės institucijos, pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. Saugoti ir puoselėti šeimosnarių ištikimybę ir vieningumą(darną).
2. Auginti ir auklėti vaikus. Sudaryti palankias jų brendimo ir vystimosi sąlygas.
3. Stiprinti šeimos ūkį ir racionaliai tvarkyti jos ekonomiką.
4. Rūpintis vaikų bendruoju ir profesiniu išsilavinimu, pasirengimu padėti mokyklai mokyti ir auklėti vaikus.
5. Rengti vaikus savarnkiškam gyvenimui jų būsimojoje šeimoje.

Šių uždavinių vygdymas reikalauja iš šeimos atitinkamo kultūrinio ir pedagoginio
pasirengomo, didelio atsidavimo šeimos interesams, ištvermės veikloje ir meilės visiems šeimos nariams.
Santuoka bendram gyvenimui sujungia vyrą ir moterį-skirtingas ne tik lyties, bet ir visais kitais požymiais individualybes. Nors jas jungia draugystės ir meilės ryšiai, bet bendrame gyvenime išryškėjantys požiūrių, skonių, vertinimų ir charakterių skirtumai sudaro prieštaravimų situaciją, keliančia įvairias tarpasmenines ir asmenines problemas, kurios turi būti vienaip ar kitaip sprendžiamos. Ši aplinkybėšeimos pedagogikai kelia uždavinį tirti šeiminių prieštaravimų sprendimų klausimą, ypač todėl, kad kylantys prieštaravimai dažnai sukelia nereikalingus konfliktus, dėl kurių šeimos nariai susvetimėja. O šeimos narių gyvavimui reikia darnos, vienybės, nuoširdumo, artumo. Vadinasi, prieštaravimų sprendimo tikslas turi būti darna.

Prieštaravimai pirmiausia kyla, kai vyras ir žmona neįsisąmonina,jog jie yra skirtingos individualybės, kurias reikia gerbti ir kurioms reikia leisti laisvai reikštis. Nėra dviejų tokių pat individualybių. Laisvas individualybės vystymasis plėtoja jos orginalumą. Šias tiesas nesunku suprasti, bet sunku jų laikytis vertinant kiekvieną žmogų.

Gyvenimo talentas

Talentas – tai ne ypatingų žmonių privilegija. Visi mes galime įgyti reikiamų žinių, tiek jūs tiek aš – mums tereikia panoreti to. Susitelkite ties konkrečia veikla ir kasdien aistringai siekite tobulumo, ir po keletos metų jūs būsite išsiugdę tokius gebėjimus, kad jus vadins savo srities genijais.

Štai jums paprasta tapimo genijumi formulė: Susitelkimas + kasdienė veikla siekiant tobulumo + laikas = genijus

Nešiokitės su savimi šią formulę, ir jūsų gyvenimas pasikeis.

Svarbu nesiblaškykite po skirtingas sritis, būkite ištikimi savo svajonei tapti tobulu savo pasirinktoje srityje.

Tomo Edisono (Thomas Edison) genialumą pripažino visas pasaulis. Jis nesiblaškė po skirtigas veiklos sritis. Jis susitelkęs dirbo, kasdien tobulėjo, užregistravo 1093 nuostabius išradimus, ir laikas padarė stebuklą.

Išsiaiškinkite kokioje gyvenimo srityje jums sekasi geriausiai, tai pirmas žinksnis genialumo link. Pagalvokite, kokie jūsų gabumai žavi aplinkinius. Kas jums geriausiai sekasi.

Neatidėliokite, pradėkite šiandien ir po kokių penkerių metų žmonės apie jus rašys ir vadins jus genijumi. Sėkmės!

Gyvenimo aprašymas

Dažniausia žmonės norėdami įsidarbinti rašo savo gyvenimo aprašymą ir siunčia darbdaviui kaip savo prisistatymą. Gyvenimo aprašymas padeda darbdaviui susidaryti pirminį vaizdą apie jus, todėl rašydami gyvenimo aprašymą neskubėkite, kad nepadarytumėte gramatinių ir loginių klaidų.

Gyvenimo aprašymas (CV) – tai nėra viso gyvenimo aprašymas, o tik svarbiausių duomenų, reikalingų konkračiam darbui, apie save pateikimas.

Rašydami gyvenimo aprašymą įdėkite savo nuotrauką, nurodykite savo tikslius kontaktinius duomenis (el. Paštą, telefoną, gyvenamosios vietos adresą).

Gyvenimo aprašymas būna: chronologinis, funkcinis ir hibridinis.