Category Archives: Gyvenimo vertybės

Sutuoktinių santykiai

Žmonių tarpusavio santykiai yra svarbiausia gyvenimo problema. Jie gali praturtinti mūsų gyvenimą, dovanoti daug laimės ir atvirkščiai – atnešti daug skausmo, nusivylimo, nuoskaudos ar pykčio. Bendravimo problemos ir konfliktai gali apkartinti gyvenimą, atvesti iki ligos ar net mirties.
Bendravimas tarp dviejų, savo gyvenimus nusprendusių sujungti žmonių nėra vien tik santarve ir harmonija paremti santykiai. Net tarp labai darniai sugyvenančių porų konfliktinės situacijos yra neišvengiamos. Ir barniai kyla ne vien dėl to, kad santykiai be kivirčių praktiškai neįmanomi. Dar viena problema yra lyčių skirtumai.

Klausykime savo sapnų

Tu sapnuoji, bet nesugebi suprasti žodžių, kuriuos tau sako tavo sapnai?
– Ar kada nors žiūrėjai į dangų naktį ?
– Žinoma.
– Taigi pastebėjai Paukščių Taką ?
– Taip.
– Prisimink, Paukščių Takas nėra vien tik žvaigždžių sangrūda… Paklausyk manęs – sapnuodama mūsų siela mums nurodo troškimus, kuriuos ji nori patenkinti ir kurie yra būtini norint pasiekti sielos pilnatvę. Ligos, mirtis, neviltis, vienatvė – ten – viršuje – tai nepatenkinti mūsų sielos troškimai. Tas, kas nesiklauso savo sapnų, nesiklauso savo sielos. Tai baisu. Nes siela nuliūsta, taip nuliūsta, kad vieną gražią dieną nusprendžia mus palikti. Ir tuomet žmogus miršta. Mirštama dėl pernelyg nuliūdusios sielos…

www.mintys.lt

Kiti nebeturi mums galios

Metų metus mes įsiklausydavome į mus supančios aplinkos reikalavimus ir stengemės juos atitikti. Galbūt klausydavome savo tėvų ir darydavome tai, ką jie mums liepdavo. Gal išgirsdavome apie mylimojo ar draugo poreikius ir stengėmės juos visus patenkinti ar net pasikeisdami atkreipdavome dėmesį į visiškai nepažįstamus žmones, kad pagerbtume jų nuomonę.
Kaip ropliai mes galbūt absorbavome aplinkos temperatūrą ir atitinkamai online casino jai pritaikydavome savo kūno temperatūrą. Mums gal atrodė patogu būti šiltiems, kai pasaulis šiltas, ir šaltiems, kai pasaulis šaltas.
Bet šiąnakt, pasak Toro, mes galime žygiuoti būgnijant kitam būgnininkui. Mes galime pasakyti “ne”, kai kiti sako “taip”. Galime nustatyti ribas, kai kiti prašo per daug. Mes net galime būti šilti, kai pasaulis nori matyti mus šaltus. Kiti nebeturi mums galios. Tik mes patys.

Šiąnakt aš daugiau niekam nebeleisiu vadovauti mano jausmams. Aš galiu jaustis šiltas ar šaltas – tai mano pasirinkimas.

www.mintys.lt

Trumpa gyvenimo instrukcija

1. Kiekvieną dieną pasakyk komplimentą trims žmonėms

2. Laikyk šunį

3. Nors kartą metuose pasigrožėk saulėlydžiu

4. Atsimink kitų žmonių gimimo datas

5. Visada tvirtai paspausk tau ištiestą ranką

6. Dažnai sakyk : „Ačiū“

7. Dažnai sakyk : „Prašau“

8. Išmok groti kokiu nors instrumentu

9. Dainuok kai prausiesi po dušu

10. Kiekvieną pavasarį sodink gėles

11. Nusipirk gerą grotuvą

12. Visada pirmas pasisveikink

13. Gyvenk nenusižengdamas savo principams

14. Naudokis pigiu automobiliu, bet nusipirk patį geriausią namą, kokį tik gali sau leisti

15. Pirk geras knygas net jeigu jų ir neskaitai

16. Kasdien valyk batus

17. Išmok skirti Mocarto, Šopeno ir Bethoveno muziką

18. Įsigyk naujį draugų, bet saugok ir senus

19. Mokėk saugoti paslaptį

20. Niekada nieko nelaikyk beviltišku. Stebuklų būna kasdien

21. Išnešk šiukšles be priminimo

22. Baik kritikuoti kitus

23. Būk atsakingas už savo gyvenimą

24. Gyvenk taip, kad tavo veikai, mąstydami apie teisingumą, sąžiningumą ir ištvermingumą matytų tavyje pavyzdį

25. Mokykis klausytis. Nauda kartais beldžiasi labai tyliai.

26. Gerbk savo vaikus

27. Įeidamas į jų kambarį pasibelsk

28. Niekada iš nieko neatimk vilties. Galbūt tai vienintelis dalykas likęs jo gyvenime

29. Būk vaikas jei to reikia

30. Suteik galimybę žmogui ką nors padaryti antrą kartą, bet niekada – trečią

31. Jei pyksti, niekada neskubėk ką nors daryti

32. Išmok pastebėti nenuoseklumus – tik tuomet galėsi juos ignoruoti

33. Pralaimėk išdidžiai

34. Nugalėk oriai

35. Niekada nesakyk kitam žmogui, kad jis atrodo pavargęs ir susikrimtęs

36. Nemokėk už nebaigtą darbą

37. Kasdien rodyk savo šeimai kaip tu ją myli: žodžiais, švelnumu ir mintimis

38. Ar galimybės leidžia, ar ne, išvyk atostogauti su šeima. Atostogų prisiminimai bus to verti

39. Nevenk naujų minčių

40. Nekartok klaidos

41. Vesk tik iš meilės

42. Paskambink mamai

www.mintys.lt

Kelias į pilnavertį gyvenimą

1. Įvertink tai, kad didžioji meilė ir didieji pasiekimai visada lydimi didelės rizikos.

2. Kai ką nors prarandi, neprarask ir pamokos.

3. Vadovaukis trimis taisyklėmis:

Gerbk save,

Gerbk kitus ir

Būk atsakingas už visus savo veiksmus.

4. Prisimink, kad negauti tai ko norisi, kartais yra laimė.

5. Išmok taisykles, tai žinosi kaip tinkamai jas laužyti.

6. Neleisk nedideliam konfliktui sugadinti puikių santykių.

7. Kai tik supranti, kad suklydai, iš karto imkis veiksmų, kad pataisytum klaidą.

8. Kiekvieną diena praleisk šiek tiek laiko vienas.

9. Būk atviras pokyčiams, tačiau neprarask savo vertybių.

10. Prisimink, kad tyla kartais būna pats geriausias atsakymas.

11. Nugyvenk gerą, garbingą gyvenimą. Tuomet, kai pasensi, galėsi pažvelgti atgal ir dar kartą pasidžiaugti.

12.Gyvenimo pagrindas – meilė tvyranti tavo namuose.

13. Sprendžiant nesutarimus su mylimais žmonėmis žvelk tik į esamą situaciją. Nesidairyk į praeitį.

14. Dalinkis savo žiniomis. Tai būdas tapti nemirtingu.

15. Rūpinkis žeme.

16. Kartą metuose nuvyk ten, kur dar nebuvai.

17. Prisimink, kad geriausi santykiai tie, kuriuose meilė vienas kitam didesnė nei poreikis vienas kito.

18. Kritiškai įvertink sėkmę, kurios pasiekimui teko atsisakyti ko nors.

19. Meilę ir valgio gaminimą traktuok su nerūpestingu laisvumu..

www.mintys.lt

Skyrybos

Bedrame šeimos gyvenimo kelyje sutuoktinių tykoja daugybė pavojų, vargų ir netikėtumų. Šeimos gyvenimas – nuolatinis vyro ir žmonos bendravimas – retsykiais pertraukiamas ginčais, konfliktais ir nusivylimais. Gaila, bet ne visos šeimos kliūtys ir negerovės lengvai įveikiamos, ne vis ginčai ir nesutarimai yra vedusiųjų nugalimi vardan santuokos ir šeimos išsaugojimo. Neretai jie priartina skyrybas.
Skyrybos – tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, grąžinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susiutuokiant.
Bendri skyrybų bruožai
Katalikų bažnyčia skyrybų nepripažįsta. Naujojo testamento parašymo laikais buvo sakoma, kad tik moters svetimavimas galėjo būti skyrybų priežastis. Po dešimties nevaisingų vedybinio gyvenimo metų vyras galėdavo vesti antrą žmoną, o pirmoji ištekėti už naujo, kad su kitu susilauktų vaikų. Šventas raštas skyrybas traktuoja kaip nesėkmę, tam tikrą bendro gyvenimo pralaimėjimą. Švento rašto įstatymai neleidžia savo dvasininkams sutuokti jau vieną kartą sutuokto asmens, jei jo sutuoktinis ( antra pusė ) tebėra gyvas. Prieškarinėje lietuvoje civilinės metrikacijos nebuvo, išskyrus Klaipėdos kraštą. Santuokos ir šeimos santykius reguliavo civiliniai įstatymai ir bažnytinė teisė. Skyrybų klausimus tvarkė bažnyčia, o su jomis susijusius turtinius santykius – valstybiniai teismai.
Skyrybos – grynai juridinis aktas, įteisinantis jau suiruirsius vyro ir žmonos santykius, sugriuvusį šeimos pastatą.
Skyrybas, kaip santuokos nutrukimą, galėtume sąlygiškai suskirstyti etapais:
• Emocinės skyrybos. Šiame etape blėsta vedusiųjų jausmai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar net neapykantavienas kitam. Svarbiausias šio etapo bruožas – paprasčiausias nemokėjimas gyventi kartu.
• Fizinės skyrybos. Vedusiųjų santykiai dar labiau atšala. Abipusį bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, vyras ir žmona pradeda gyventi atskirai, užsidarydami vienas nuo kito savame emocijų ir jausmų pasulyje.
• Juridinės skyrybos. Jos juridiškai įregistruoja jau mirusią santuoką.
Skyrybų priežastys
Skyrybos labai paveikia tolimesnį žmogaus gyvenimą, išmuša jį išįprastinio, ramaus, nusistovėjusio ritmo. Suyra dienotvarkė, įpročiai, griūna planai. Dažnai sutuoktinių gyvenime atsiranda iliuzija, jog visa, kas geriausia, jau praeityje. Sunkiausiai suvokiame, jog tarpusavio santykiai ne sustojo akimirkai, o tik perėjo į kitą stadiją. Sutuoktiniai dažniausiai nepastebi, kaip keičiasi jų jausmų pasulis. Vėliau išryškėję sutuoktinio nedorybės, tai anksčiau nepastebėtų charakterio bruožų realus atspindys.
Dažniausiai pasitaikančios skyrybų priežastys ir jų motyvai
Vienas iš dažniausių skyrybų motyvų – girtuokliavimas ir alkoholizmas. Sociologų nuomone šį motyvą pateikia 2/3 besiskiriančių. Skyrybų iniciatorės esti moterys, nes jos labiausiai yra pažeidžiamos. Girtuoklystė – tai ir sunki šeimos materialinė padėtis, bloga įtaka vaikams, nėra jausmų kultūros.
Antra, dažniusiai teismų bylose sutinkama priežastis – sutuoktinė neištikimybė. Apie jos priežastis jau kalbėjome. Galėtume paminėti, jog paprastai už neištikimybės motyvo slypi šeimos darnos pažeidimas, dėl kurio daugiau ar mažiau kalti abu sutuoktiniai.
Trečias, statistinis skyrybų motyvas – skubota ir neapgalvota santuoka. Čia galima priskirti ir “priverstinę” santuoką, sudarytą esant nėštumui ar vaikui gimus. Taip pat šiam tipui priskiriama santuoka, sudaryta turint tikslą kam nors “atkeršyti”, santuoka norint “įregistruoti” save mieste, gauti namą ar butą.
Daugelis vyrų ir moterų išsiskirdami suranda protingų ir humaniškų sprendimų. Jie neišsižada pagarbos vienas kitam ir toliau rūpinasi savo vaikais. Jų vaikai gerbia ir myli abu tėvus. Ta aplinkybė, kad tėvai gyvena atskirai, neturi nepataisomo poveikio
jų vaikams, neverčia tapti savo tėvų teisėjais.   www.menas.lt

Paauglių depresija

Gyvenimas, mąstymas ir jausmai be svyravimų neįsivaizduojami. Džiaugsmas ir kančia, žavėjimasis ir liūdesys, pakilūs jausmai ir nusivylimas yra visiškai normalūs jutimai ir žinoma, nereikalauja jokio gydymo. Jausmai ir nuotaikos yra susiję su tam tikrų žmogaus smegenų struktūrų funkcionavimu. Pačiu palankiausiu atveju mes esame sveikai pakilios būsenos, daugiau ar mažiau pastovios nuotaikos ir priklausomai nuo situacijos galime džiaugtis, pykti arba liūdėti, trumpai tariant, normaliai reaguoti. Depresyviems žmonėms yra kitaip. Jie nebegali džiaugtis, mintys sukasi vien apie savo trūkumus ir tariamą nereikšmingumą.
Sąvoka „depresija“ iki šiol naudojama charakterizuoti nuotaikai, depresijos sindromui ir atskiram susirgimui depresijai.
Klasikinis depresinis sindromas charakterizuojamas prislėgta, liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos ir užslopinti, sulėtinti judesiai. Ligonio veidas liūdnas, kenčiantis, lūpos tvirtai sučiauptos, jų kampai nusileidę žemyn, antakiai suraukti. Toks paauglys pasyvus, nejudrus su juo sunku susikalbėti. Jis skundžiasi savo liūdesiu, jo niekas nedomina viskas atrodo beprasmiška. Vaikams ir paaugliams depresija kartais atpažįstama sunkiai. Tai įvyksta todėl, kad vaikai sunkiai apibūdina savo išgyvenimus.
Depresija – psichinė būsena , kuriai būdingos neigiamos emocijos, pasyvumas, motyvacijos sutrikimas. Žmogus grimzta į liūdesį, neviltį, visą laiką galvoja apie nemalonius savo paties arba savo artimųjų gyvenimo įvykius ir jaučiasi dėl jų kaltas, nemato savo gyvenimo perspektyvos, save per menkai vertina, praranda iniciatyvą. Laikas jam tarsi sustoja. Sulėtėja mąstymas, nusilpsta valia, potraukiai nuslopinti. Veiksmai pasidaro lėti, žmogus greitai pavargsta, dėl to labai sumažėja jo darbo produktyvumas. Užsitęsusi depresija gali pastūmėti į savižudybę.
Depresyvumas – sąvoka, apibūdinanti įvairiausias sudirgimo bei prislėgtumo būsenas, prie kurių galima priskirti ir depresiją. Apskritai depresyviam žmogui būdinga slogi dvasinė savijauta, t.y. jis jaučiasi emociškai sukaustytas, iškamuotas, slegia krūtinę ir pilvą; mintys sukasi apie blogą savijautą, kaltę dėl pajėgumo, beviltišką padėtį. Depresyvumo priežastys gali būti:
• stokos būsena sutrikus nervų sistemos medžiagų apykaitai;
• autoagresija kaip prieraišumo objekto praradimo ar narcistinių ligų padarinys;
• pozityvių pastiprinimų dirginimas, išmoktas bejėgiškumas;
• negatyvus požiūris į save, kitus ir ateitį;
• didelės pretenzijos bei perdėtas reagavimas kritiniais gyvenimo momentais.
Paauglystėje, vykstant daugeliui biologinių, socialinių ir psichologinių pokyčių, padidėja pavojus patirti depresijos požymius ar net susirgti depresija. Depresijos požymiai paliečia nuo 30 iki 45 proc. Paauglių neklinikinėje populiacijoje. Daug paauglių patiria laikiną prislėgtos nuotaikos būseną, atsirandančią dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kasdienė įtampa, hormonų audros ir bendravimo problemos. Daugeliui ši prislėgta nuotaika tiesiog praeina, kai kurie trumpam būna prislėgti nepajutę kitų depresijos požymių. Paauglių, patiriančių padidėjusią prislėgtą nuotaiką, yra maždaug 5-6 proc. Jų nuotaika vis blogėja ir virsta sunkiu depresiniu sindromu. Perėjimas nuo prislėgtos nuotaikos prie depresinio sindromo įvyksta veikiant nesureguliuotiems arba funkcionaliai sutrikusiems biologiniams ir sunkumų įveikos procesams. Iš 5-6 proc. paauglių, patiriančių sindromo lygmens depresiją, 1-3 proc. išsivysto depresinis sutrikimas.   www.menas.lt

Gyvenimas tik karta žmogui duotas

Paskutiniu metu aplink labai daug kur girdžiu , kad gyvenimas nemielas, be prasmės, nevertas , vis tiek nieko geriau nebus . Pamąstai , juk niekas čia tavęs prirakinęs prie gyvenimo grotu nelaiko, savo rankose esi pats tu . Savižudybė, tai baimė gyventi ar drąsa numirti ? Ar tikrai turime gyventi tiek kiek galime, o gal tik tiek kiek reikia? Savižudžiai – drąsos įsikūnijimas arba bailiu gauja.
Jei nori gyventi prasmę gali surasti bet kur, nors ir paukščių čiulbėjime ar juros bangose…
O kai jau nebesinori gyventi tada reikia pamąstyti jei pabaigsi savo gyvenimą dabar kiek skausmo atneši žmonėms kurie tave iš tikrųjų myli ir kuriems tu reikalingas. Reikia nustoti galvoti apie save ir pagaliau pradėti nors šiek tiek galvoti apie žmones kurie online casino game tave myli.  
Žmogui duotas vienas šancas gyventi. To šanco taip lengvai atsisakyti negalime.
Nežinome kas laukia po mirties. Galbūt čia lengviau net ir skęstant kančioms? Viltis visada yra, tik kartais reik ja užkurti iš žarijų. Gyvenimas yra toks kokį mes susikuriame. Jeigu nemielas – trūkstas kažko, prasmę rasti visada galime. O gėris be pastangų neatsiras. Tiesiog reikia tikėti tuo kur veda tikėjimas, ieškoti tikslo, prasmės… Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs.
Stebėti pasaulį ir būti savo paties stebimuoju – bene pati nuostabiausia žmogaus galimybė. Piešti ir būti savo paties paveikslu, kalbėti ir būti savo žodžiu, groti fleita ir būti savo akordu, žiūrėti į veidrodį ir netikėtai suvokti, kad esi savo paties atspindys.
Ieškodamas laimės, žmogus apkeliauja pasaulį, o laimę pagaliau randa sugrįžęs. Kitas nuo savo bėdų bėga už jūrų ir marių, o bėdos nusiveja ten. Galiausiai pamato – bėgti nebuvo prasmės. Gali pažinti žmones, išėjęs į platų pasaulį, bet jų prigimtį gali patirti ir kitaip – pažindamas pats save. Perpratęs savo smegenų vingius, savo tamsiausias gelmes, geriau suprasi ir kito minčių šešėlius.

gyvenimas tik kartą duotas – naudokis jo galia.
Mylėk kiekviena žmogų, kaip myli pats save.
Neversk kitų kentėti, tai skaudina tave.
Priversk kitus mylėti,
Juk meilė – tai šviesa.   www.mokslai.lt

Auklėjamasis šeimos gyvenimas

Žmonių šeima sukuriama, kai gimsta vaikas. Pilną šeimą sudaro abu tėvai, vaikas arba vaikai. Joje dažnai būna senelių, kitų giminių. Nepilnoje šeimoje esti tik vienas tėvų. Struktūrinis šeimos paaiškinimas neapibūdina jos esmės. Kokia šeimos paskirtis?
Žmonijos egzistavimo sąlyga – jos atsinaujinimas gimus vaikui. Jau pirmykštėje bendruomenėje šis atsinaujinimas vyko šeimoje, kurią sudarė tėvas, motina, vaikas arba vaikai. Tik matriarchato šeimoje tėvas neįėjo į jos sudėtį. Be to, nei šeima, nei bendruomenė arba visa visuomenė negali egzistuoti neauklėdama vaikų darbui ir socialiniams santykiams. Todėl esminė šeimos paskirtis – vaikų gimdymas, jų auginimas ir auklėjimas.
Šeimos gyvenimas ir vystimasis įmanomas tenkinant kiekvieno jos nario materialinius ir dvasinius poreikius. Todėl svarbiausia jos pilnutinio gyvenimo sąlyga – ūkinė ir kultūrinė bazė, bendra ekonominė ir dvasinė veikla, atitinkanti tautos teikiamas galimybes. Šioji šeimos egzistencijos sąlyga priskiriama prie šeimos esminių požymių. Šeimą ir galima apibrėžti kaip mažiausią žmonijos regeneracijos grupę, siejamą ekonominės ir dvasinės veiklos bendrumu.
Toks apibrėžimas atskleidžia šeimos prigimtį, paskirtį pagal pagrindines funkcijas ir jos vieningumo sąlygas. Kartu šeima yra ir žmonijos istorijos padarinys. Paveldėdama geriausias praeities tradicijas, šeima kuriama ne kokiais nors išskaičiavimais, bet abipuse meile ir santuoka, registruojama nustatytose įstaigose. Šeimos registracija daro ja juridiniu asmeniu, saugojamu įstatymais ir formalia socialine institucija. Jos, kaip socialinės institucijos, pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. Saugoti ir puoselėti šeimosnarių ištikimybę ir vieningumą(darną).
2. Auginti ir auklėti vaikus. Sudaryti palankias jų brendimo ir vystimosi sąlygas.
3. Stiprinti šeimos ūkį ir racionaliai tvarkyti jos ekonomiką.
4. Rūpintis vaikų bendruoju ir profesiniu išsilavinimu, pasirengimu padėti mokyklai mokyti ir auklėti vaikus.
5. Rengti vaikus savarnkiškam gyvenimui jų būsimojoje šeimoje.

Šių uždavinių vygdymas reikalauja iš šeimos atitinkamo kultūrinio ir pedagoginio
pasirengomo, didelio atsidavimo šeimos interesams, ištvermės veikloje ir meilės visiems šeimos nariams.
Santuoka bendram gyvenimui sujungia vyrą ir moterį-skirtingas ne tik lyties, bet ir visais kitais požymiais individualybes. Nors jas jungia draugystės ir meilės ryšiai, bet bendrame gyvenime išryškėjantys požiūrių, skonių, vertinimų ir charakterių skirtumai sudaro prieštaravimų situaciją, keliančia įvairias tarpasmenines ir asmenines problemas, kurios turi būti vienaip ar kitaip sprendžiamos. Ši aplinkybėšeimos pedagogikai kelia uždavinį tirti šeiminių prieštaravimų sprendimų klausimą, ypač todėl, kad kylantys prieštaravimai dažnai sukelia nereikalingus konfliktus, dėl kurių šeimos nariai susvetimėja. O šeimos narių gyvavimui reikia darnos, vienybės, nuoširdumo, artumo. Vadinasi, prieštaravimų sprendimo tikslas turi būti darna.

Prieštaravimai pirmiausia kyla, kai vyras ir žmona neįsisąmonina,jog jie yra skirtingos individualybės, kurias reikia gerbti ir kurioms reikia leisti laisvai reikštis. Nėra dviejų tokių pat individualybių. Laisvas individualybės vystymasis plėtoja jos orginalumą. Šias tiesas nesunku suprasti, bet sunku jų laikytis vertinant kiekvieną žmogų.

Daugiau klausykitės negu kalbėkite

Dvi ausys ir viena burna – turbūt dievas ne veltui taip paskirstė. Klausykimės dvigubai daugiau nei kalbame!

Vienas geriausių būdų parodyti pagarbą žmogui, sugebėti atidžiai jo klausytis, taip sugebėsite užmegsti tvirtą kontaktą su žmogumi.

Nedaugelis žmonių moka klausytis. Daugelis mano, kad atidžiai klausytis – tai laukti, kol kitas žmogus baigs kalbėti ir taba prabilti pačiam. Ir kol mūsų pašnekovas kalba, dažniausiai mes mintyse repetuojame galimus atsakymus. Liūdna, bet tokia yra tiesa. Mokykitės klausyti. Būkite geriausi šioje srityje. Domėkites viskuo, ką jums kalba kiti ir stebėkite kalbančiųjų reakcijas. Žmonės jus pamils.