Category Archives: Gyvenimo prasmė

Džiaugsmo ir skausmo vaidmuo gyvenime

Gyvenimo giesmė kupina skaidrių ir malonių bei tamsių ir rūsčių garsų. Tik jie sukuria nuostabų kūrinį – gyvenimą. Skaidrūs ir rūstūs garsai… Džiaugsmas ir skausmas… Rodos, toks didelis, o kartu ir mažas atstumas tarp jų… Juk tai tokie kontrastingi jausmai! Tačiau jie papildo vienas kitą.

Meilę kiekvienas supranta savaip

Meilė – vienas didžiausių žmogaus laimės šaltinių! Melė ir šeima – kiekvienam artimos ir brangios sąvokos, nes be meilės ir šeimos gyvenimas negali būti pilnavertis. Tačiau dauleis taip ir neįgyja baltųjų meilės sparnų, kurie žadina kūrybines jėgas ir sergsti kasdienybę nuo pilkumo.
Senovės Indijos traktate “Persiko šakelė” meilė šitaip apibūdinama: ,,Žmogaus potraukiai turi tris šaltinius: sielą, protą ir kūną. Sielos potraukis gimdo draugystę, proto potraukis gimdo pagarbą, kūno potraukis gimdo geismą. Šių trijų potraukių jungtis gimdo meilę…”
Naujojo Testamento 13 laiške Romiečiams 8 – 10 eilutėse meilė aprašoma kaip įstatymo vykdymas: “Niekam nieko nebūkite skolingi, kaip tik meilės vienas kitam, nes kas myli kitą, yra įvykdęs įstatymą. Nes “nesvetimoriau”, “neužmušk”, “nevok” “negeisk” ir bet kuris kitas įsakymas yra susumuojami šitame posakyje: “Mylėk savo artimą, kaip save patį”. Meilė nedaro artimui nieko bloga. Tad meilė yra įstatymo įvykdymas.”
Idomiai meilę suvokė filosofas Hegelis “Tikrosios meilės esmė – gebėjimas atsisakyti savęs, užmiršti save kitame asmenyje, tačiau, taip išnykstant ir taip užsimirštant, iš naujo save suvokti ir save atrasti.”
Tačiau kiekvienas meilę supranta savaip!

Meilės pabaiga

Įdomu pažymėti, kad apie tą žmogų, kurį labiausiai mylime, mažiausiai galime pasakyti, koks ji yra. Mes jį tiesiog mylime. Kaip tik tai ir yra meilė. Nuostabiausias dalykas meilėje yra tai, kad ji mus verčia nuolat nerimti, kad esam pasirengę sekti paskui mylimą žmogų, kad ir kur jis judėtų. Puikiai matome, kad kiekvienas žmogus, jei tik jį mylime, jaučiasi lyg perkeistas, lyg išsiskleidęs. Taip pat ir mylinčiajam viskas išsiskleidžia, viskas – tai, kas artima, kas seniai pažįstama. Meilė išvaduoja iš bet kokių vaizdinių. Labiausiai jaudina, žavi ir lyg nuotykis vilioja tai, kad žmogus, kurį mylime, mums niekados nėra užbaigtas, nes jį mylime, ir taip yra tol, kol mylime. Girdime tik mylinčius poetus. Jie apgraibomis ieško palyginimų , lyg būtų girti, jie stverias kiekvieno daikto pasaulyje – gėlių ir žvėrių, debesų, žvaigzdžių ir jūrų. Kodėl? Kaip Visata, kaip neišsenkanti Dievo erdvė, beribis, sklidinas galimybių, sklidinas paslapčių, nesuvokiamas yra žmogus, kurį myliu, –
Tik meilė gali jį tokį pakelti.
Kodėl mes keliaujame?
Ar ne tam, kad sutiktume žmonių, kurie nemano, kad pažino mus kartą visiems laikams; kad dar bent kartą patirtume, kokių mums šiame gyvenime dar liko galimybių, –
Kad ir kaip būtų, tokių yra tikrai nedaug.
Kai imame manyti pažįstabtys kitą žmogų, meilė baigiasi. Visuomet. Tačiau priežasties ir padarinio seka čia tikriausiai yra kitokia, nei mums atrodo, – mūsų meilė baigiasi ne todėl, kad pzįstane kitą, bet priešingai, – tariamės pažįstantys kitą, nes išseko meilės jėga ir tas žmogus tapo mums užbaigtas. Jis tik toks. Mes daugiau neįstengiame! Mes atsisakome toliau stebėti jo metamorfozes. Mes liaujamės pripažinti jo pretenziją būti gyvybingam ir todėl nesuvokiamam. Sykiu esame nustebę ir sutrikę, kad mūsų santykis su juo jau nėra gyvas.
„Tu nesi, – sako nusivylusysis ar nusivylusioji, – tas (arba ta), kuriuo (kuria) aš tave laikiau“.

www.mokslai.lt

Likimas

LIKIMAS – ne tik asmeninės žmogaus sėkmės ar nesėkmės. Humanistiškų įsitikinimų ir jautrios sąžinės žmogus nebus laimingas, matydamas aplinkui daug neteisingumo, smurto, kančių, kurių jis negali pašalinti, nei sumažinti. Tėvas ar motina nesijaučia laimingi, matydami savo vaikų nesėkmes. Sporto sirgalius nuliūsta, kai pralaimi jo mėgstama komanda. Dėl kitų žmonių nelaimių kartais sielojamės ne mažiau negu dėl savų. Tad likimas plačiąja prasme yra žmogaus pasitenkinimas ne tik savo individualia lemtimi, bet ir kitų žmonių dalia, savo tautos, pagaliau visos žmonijos būkle.
Ar žmogus laimingas ar ne gali pasakyti tik jo paties savijauta, bet tuomet iškyla klausimas, ar likimas yra tik subjektyvus išgyvenimas, tik psichologinė būsena, prie kurios nėra ko daugiau pridėti? Aš manau, kad vien subjektyvumu paremtas likimas negali būti tikras, tai sakyčiau ir iliuzijų pasaulis. Likimui tikrąja prasme nepakanka vien gerosios savijautos, vien subjektyvumo, jam reikalingi mano nuomone ir tam tikri teigiami, objektyvūs išgyvenimai. Šiuo atveju galima pritaikyti aristotelišką eudaimonia sampratą, kad žmogus tik tada gali būti ,,eudaimon,, , tai yra laimingas, kai jo gyvenimas atitinka tam tikrus protingo ir gero gyvenimo reikalavimus, taikytinus visiems žmonėms.
Tai gi žmogus susiduria su dvejomis sampratomis apie laimingą gyvenimą, ką tik mano paminėtą ir galime vadinti subjektyviu, o kitą- objektyviu. Pirmuoju atveju likimo atskaitos taškas yra individo savijauta, antruoju- gyvenimo atitikimas tam tikrus standartus,momentus. Abu aspektai yra reikšmingi, o kuris reikšmingesnis priklauso nuo konkrečių atvejų ir neabejotinai nuo žmogaus.
Objektyvioji žmogaus gyvenimo pusė, istorinė, kultūrinė jo darbų, jo asmens atminimas taip pat yra reikšmingas. Tikrajam likimui reikalinga subjektyvi savijauta ir reikšmingas objektyvumas. Paradoksas, bet dabarties vargus gali palengvinti pripažinimo ir įvertinimo ateityje numatymas. Bet toks numatymas neturi būti iliuziškas. Žmogus gali būti laimingas plačiausia prasme, kai pats yra patenkintas savo gyvenimu bei pasauliu ir kai suvokia, jog ilgam palieka apie save gražų atminimą. Tačiau tikrovėje šitokia laimė vargu ar pasiekiama. Realiame gyvenime jaustis visiškai laimingam neįmanoma dėl to, kad niekada negali būti patenkinami visi siekiai, norai ir geismai. Jaustis visiškai laimingam neįmanoma ir dėl to, kad žmogui gali paprasčiausiai vienoda, monotoniška laimė nusibosti. Vis dėl to verta norėti būti laimingam ir žinant, kad aukščiausia prasme laimė nepasiekiama. Vienu požiūriu būdami laimingi, kitu požiūriu galime jaustis nelaimingi, ne visada būname patenkinti savo likimu ir tada, kai didesnė laimė atsveria mažesnę nelaimę. Taigi apie likimą, kaip įvairiapusišką ir nuolatinį pasitenkinimą gyvenimu, galime kalbėti tik kaip apie idealų vaizdinį, gyvuojantį visuomenės sąmonėje. Idealas yra kaip horizonto linija- kiek žingsnių žengiame jos link, tiek ji nuo mūsų tolsta.
Gyvenant mums lemta patirti ir pergalių, ir pralaimėjimų. Pasiekus brandos amžių, dažnam tenka su kartėliu pripažinti, kad jaunystės lūkesčiai neišsipildė ir kad, jaunystės akimis žvelgiant iš esmės pralaimėta. Jei mūsų praeitis mus liūdna, gyvenimas dabar atrodo ir nenusisekęs. Pralaimėjimo suvokimas yra nelengvas išmėginimas, tačiau nereikia pamiršti, kad laimi tas, kuris su pralaimėjimu nesusitaiko, nepasiduoda ir nenuleidžia rankų. Dažnas žmogus dar jaunystėje susidaro savo tikslų ir siekių, sėkmingo ir laimingo gyvenimo viziją, stengiasi ja vadovautis. Tam turi įtakos daugelis dalykų- individualūs polinkiai ir patirtis, artimų žmonių nuomonė, socialinės aplinkos įpročiai, kultūrinis išprusimas. Gyvenimo sėkmė labiau lydi tą žmogų, kurio laimės vizija yra daugiau ar mažiau tikroviška- atitinka objektyvias galimybes, individualybę ir būdo bruožus.

www.mokslai.lt

Kiek miego reikia skirtingais gyvenimo etapais?

Miega kūdikiai ir seneliai…

Mums reikia skirtingo miego kiekio skirtingais gyvenimo periodais. Vaikystėje miegodavome daug daugiau, tuo tarpu suaugę, miegame gerokai per mažai. Bėgant metams, miego poreikis mažėja, tačiau vis tiek rekomenduojama miegoti ne mažiau septynių valandų per naktį net suaugusiems tam, kad išsaugotumėm gerą sveikatą, būklę bei gerovę. Skaitykite toliau ir sužinosite, kiek miego reikia kūdikiams, vaikams bei paaugliams.

Naujagimiai

  • Apie 16 valandų.

Kūdikiai (nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus)

  • Nuo 10 Iki 14 valandų (sudedant nakties bei dienos miego trukmę).

Vaikai

  • Nuo 3 iki 6 metų amžiaus: nuo 10 iki 12 valandų.
  • Nuo 6 iki 9 metų amžiaus: apie 10 valandų.
  • Nuo 9 iki 12 metų gambling amžiaus: maždaug 9 valandų.

Paaugliai

  • Maždaug 9 valandų miego.

Paaugliai dažnai patiria miego trūkumą ne tik dėl varginančios dienotvarkės, tačiau ir dėl biologinių pokyčių, kurie dažniausiai nėra derinami su mokyklos tvarkaraščiu.

Suaugusieji

  • Nuo 7 iki 8 valandų miego.

Vyresnieji

  • Nuo 7 iki 8 valandų miego.

Vyresniesiems dažniausiai reikia mažėliau nakties miego, tačiau tai jie tai kompensuoja pamiegodami po pietų.

Nėščios moterys

Nėštumo metu moterims dažniausiai reikia keliomis valandomis ilgesnio miego. Pamiegokite dienos metu.

Viskas, ką norite sužinoti apie sapnus

Ar visi žmonės sapnuoja?

Moksliniais tyrimais nustatyta, jog visų tyrimo dalyvių, nepriklausomai nuo to ar jie prisiminė sapnus ar ne, smegenų aktyvumas miego metu buvo itin didelis. Taigi, galime drąsiai teigti, jog visi žmonės sapnuoja.

Tai, kad neprisimename sapnų, dar nereiškia, kad nesapnuojame. Mokslininkai mano, jog kai kurie žmonės paveldi polinkį pamiršti sapnus. Kiti sapnų neprisimena, nes būna per daug išvargę, patiria per daug streso, per mažai miega, išvakarėse padaugina svaigiųjų gėrimų ar dėl to, kad sapnas buvo per daug baisus.

Ar sapnuojame visą naktį?

Ne, mes sapnuojame ne visą naktį. Sapnuojame tik per REM miego fazę. Kadangi miego fazės per naktį keičiasi daug kartų, sapnuojame tam tikrais intervalais. Per naktį sapnuojame vidutiniškai 2 valandas.

Ar galime susapnuoti ateities įvykius?

Išties daug žmonių tiki, kad sapnai gali būti pranašiški. Tačiau reikia turėti omenyje, jog sapnuose vyrauja įvairūs simboliai, kurie nėra universalūs, o tiesiogiai susiję su sapnuojančiojo gyvenimu. Dėl šios priežasties aiškinti sapnus yra be galo sudėtinga.

Daugelis istorinių asmenybių susapnuodavo ateities įvykius. Amerikos prezidentas Abraomas Linkolnas susapnavo pasikėsinimą į savo gyvybę. Biblijoje taip pat gausu istorijų apie pranašiškus sapnus.

Ar ir vaikai sapnuoja?

Be jokios abejonės,vaikai taip pat sapnuoja! Tačiau jų sapnai reiškia ką kita, nei suaugusiųjų sapnai.

Vaikų iki 5 metų amžiaus sapnai dažniausiai būna labai abstraktūs, nebūna aiškaus siužeto ar emocijų. Tačiau vaikai sapnuoja slogučius, kurie įprastai būna susiję su kasdienio gyvenimo baimėmis – svetimų žmonių, vienatvės, tamsos ir pan. Paauglių sapnai yra tokie pat kaip ir suaugusių.

Kodėl sapnai kartojasi?

Dažniausiai kartojasi negatyvūs, keliantys nerimą sapnai, kurių žmonės nesupranta.

Šie sapnai paprasčiausiai atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduriame savo gyvenime ir kurias reikia išspręsti. Susitvarkius su bėdomis, įkyrūs sapnai liaujasi savaime.

Ar ir gyvūnai sapnuoja?

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad miego metu kai kurių gyvūnų smegenys būna labai aktyvios. Visai kaip žmonių. Ar tai irgi reiškia, kad gyvūnai sapnuoja, nėra iki šiol nustatyta.

Kaip kasdieniai darbai veikia sapnus?

Jei dienos metu užgniaužiate kokius nors jausmus ar nenorite sau pripažinti, kad juos jaučiate, labai tikėtina, kad tai atsilieps sapne. Jei neapsigynėte nuo pažeminimo darbe, naktį galite sapnuoti itin agresyvias emocijas.

Sapne taip pat susiduriate su patirtimis, kurios sukėlė psichologinių traumų. Jei neseniai patyrėte artimo žmogaus mirtį, galite sapnuoti su tuo susijusius sapnus.

Ar vyrų ir moterų sapnai yra skirtingi?

Ir vyrų, ir moterų smegenų aktyvumas miego metu yra toks pat, taigi lytis šiuo klausimu nėra itin svarbi.

Tačiau sapnų turinys yra visai kitoks. Mokslininkai nustatė, kad vyrai sapnuoja labiau vyriškus sapnus, o moterys sapnuoja abiem lytims būdingus sapnus.

Manoma, kad tai susiję su asmenybe. Moterys paprastai suvokia abi, vyrišką ir moterišką, savo asmenybės dalis, o tuo tarpu vyrai yra linkę neigti savo švelniąją, moterišką asmenybės pusę…

Ką reiškia, jei sapnuojame, kad… sapnuojame?

Kai sapnuojame, jog sapnuojame, mūsų pasąmonė saugo save pačią nuo sudėtingų jausmų. Kadangi tokio pobūdžio sapnų metu jaučiame didesnį kontrolės jausmą, lengviau priimame neįprastus sapnus. Paprastai tokie sapnai reiškia, kad turime išspręsti kokią nors svarbią problemą.

Kodėl kai kurie žmonės prisimena tik košmarus?

Košmarus prisiminti yra lengviau, nei malonius sapnus. Taip yra todėl, kad jie yra tikroviškesni ir baisūs. Be to,pabundame tiesiai iš REM miego fazės. Būtent dėl šios priežasties pabudimo momentų įspūdis būna ryškesnis. Dera paminėti, jog košmarai dažnai kartojasi paryčiais, kai netrukus turime keltis. Todėl ryte geriau juos prisimename.

Dirbančios mamos – blogos mamos?

Ar turime priežasčių nerimauti dėl savo atžalų? 

Britų tyrinėtojų duomenimis, dirbančių mamų vaikai yra silpnesnės sveikatos, nei tų, kurios nuolat būna su savo vaikais. Šio tyrimo rezultatai tikrai susilauks plataus atgarsio, nes dirbančių mamų skaičius nuolat didėja.

Tyrinėtojai išsiaiškino, kad:

  • Dirbančiu mamų vaikai dažniau patys vyksta į mokyklą;
  • Daugiau nei 2 valandas per dieną žiūri televizorių;
  • Dienos metu suvalgo daugiau saldumynų ir mažiau vaisių bei daržovių.

Skambutis valdžiai

„Remiantis mūsų tyrimo rezultatais negalima teigti, jog mamos turi nedirbti. Tiesiog norime atkreipti valdžios dėmesį, jog reikia kurti ir vykdyti programas, padėsiančiais tėvams sukurti sveikesnę aplinką vaikams“ – akcentuoja rūpinimosi vaikais instituto vadovas.

Mokslininkai duoda ženklą valdžiai, kad ji padėtų tėvams rasti geresnių būdų pasirūpinti savo vaikais.

Nepilna darbo diena geriau nei visa diena

Tyrimas parodė, kad geresnes sąlygas turi vaikai, kurių motinos dirba dalį dienos, nes jos turi daugiau laiko rūpinimuisi, todėl vaikai geriau maitinasi ir pernelyg ilgai nežiūri televizoriaus.

Negalima kaltinti motinų – turime ieškoti sprendimo kitur

Mokslininkai pabrėžia, kad negalime kaltinti dirbančių mamų, nes jos yra priverstos dirbti tam, kad užtikrintų šeimai normalų gyvenimą. Atsakomybė gula ant valdžios pečių, būtent valdžia turi užtikrinti geresnę rūpinimosi vaikais politiką.

Auksinės bendravimo taisyklės

Kaip bendrauti atvirai ir maloniai?

Visi norime namie su artimais žmonėmis ir darbe su kolegomis bendrauti atvirai. Tačiau kasdien susiduriame su dilema – sakyti, ką galvojame, ar verčiau patylėti. Prisiminkite, kiek kartu norėjote nuoširdžiai pasakyti, ką galvojate, ir kiek kartų to nepadarėte iš baimės sukelti konfliktinę situaciją.

Ar atvirumas visada sukelia neigiamas pasekmes?

Kasdieniame bendravime neįmanoma išvengti konfliktų. Įsitikinimas, jog pašnekovas mano klaidingai, gadina tarpusavio santykius. Iš kitos pusės, atviras ir neagresyvus bendravimas gali įtikinti oponentą priimti Jūsų požiūrį. Tokiu būdu galima pereiti prie aukštesnio lygio santykių.
Abipusis atvirumas – geresni santykiai!

Kaip išmokti bendrauti atvirai?

Pirmiausia reikia norėti būti atviram. Manote, kad mažas melas padės išspręsti nesutarimus? Klystate, nes mažas melas veda prie didelio melo, kuris, jei bus atskleistas, gali sukelti dar didesnį konfliktą o pasekmės bus neigiamos. Užuot melavus, verčiau sakyti tiesą ir susitaikyti su galimomis pasekmėmis. Pamatysite, jog žmonės ims gerbti Jūsų atvirumą ir galiausiais ims gerbti Jus pačius.

Būkite atviri

Pripažinkite, jog tik mes patys nusprendžiame kaip bendrauti – meluoti, būti agresyviems, patylėti ar tiesiog būti atvirais. Atminkite, kad esate atsakingas už savo elgesį ir kad kitų žmonių elgesys yra jų pačių reikalas, o ne Jūsų. Suvokdami tai, jausitės laisvesni. Bus kur kas lengviau bendrauti bei išreikšti savo nuomonę, nebijant sukelti konflikto ir sugadinti santykius.

Pasąmonė tūkstantį kartų greitesnė už sąmonę

Amerikos rašytojo fantasto Alfredo Besterio romane „Žmogus be veido“ rašoma, jog tolimoje ateityje žmonija sulauks tokio meto, kai viešpataus humaniškumas: nusikaltėliai nebus sodinami į kalėjimus, nereikės mirties bausmės (kuri, beje, jau šiandien pasaulyje baigiama panaikinti, tik ne tuo pretekstu, apie kurį kalba fantastas). Jiems tiesiog bus atimama atmintis!

Klausykime savo sapnų

Tu sapnuoji, bet nesugebi suprasti žodžių, kuriuos tau sako tavo sapnai?
– Ar kada nors žiūrėjai į dangų naktį ?
– Žinoma.
– Taigi pastebėjai Paukščių Taką ?
– Taip.
– Prisimink, Paukščių Takas nėra vien tik žvaigždžių sangrūda… Paklausyk manęs – sapnuodama mūsų siela mums nurodo troškimus, kuriuos ji nori patenkinti ir kurie yra būtini norint pasiekti sielos pilnatvę. Ligos, mirtis, neviltis, vienatvė – ten – viršuje – tai nepatenkinti mūsų sielos troškimai. Tas, kas nesiklauso savo sapnų, nesiklauso savo sielos. Tai baisu. Nes siela nuliūsta, taip nuliūsta, kad vieną gražią dieną nusprendžia mus palikti. Ir tuomet žmogus miršta. Mirštama dėl pernelyg nuliūdusios sielos…

www.mintys.lt

Kiti nebeturi mums galios

Metų metus mes įsiklausydavome į mus supančios aplinkos reikalavimus ir stengemės juos atitikti. Galbūt klausydavome savo tėvų ir darydavome tai, ką jie mums liepdavo. Gal išgirsdavome apie mylimojo ar draugo poreikius ir stengėmės juos visus patenkinti ar net pasikeisdami atkreipdavome dėmesį į visiškai nepažįstamus žmones, kad pagerbtume jų nuomonę.
Kaip ropliai mes galbūt absorbavome aplinkos temperatūrą ir atitinkamai online casino jai pritaikydavome savo kūno temperatūrą. Mums gal atrodė patogu būti šiltiems, kai pasaulis šiltas, ir šaltiems, kai pasaulis šaltas.
Bet šiąnakt, pasak Toro, mes galime žygiuoti būgnijant kitam būgnininkui. Mes galime pasakyti “ne”, kai kiti sako “taip”. Galime nustatyti ribas, kai kiti prašo per daug. Mes net galime būti šilti, kai pasaulis nori matyti mus šaltus. Kiti nebeturi mums galios. Tik mes patys.

Šiąnakt aš daugiau niekam nebeleisiu vadovauti mano jausmams. Aš galiu jaustis šiltas ar šaltas – tai mano pasirinkimas.

www.mintys.lt