Skirtingos akių spalvos

Skirtingos akiu spalvos

Charakteris pagal akių splavą atrodo neįtikėtinas dalykas, tačiau bandandčių spėti koks jis – yra, vis delto vienintelis dalykas, kurį byloja akių spalva, – tai tam tikras genetinis žmogaus paveldėjimas. Pagrindinę akies dalį sudaro akies obuolys. Pačiame paviršiuje yra skaidri ragena, giliau – gyslainė. Gyslainėje gausu kraujagyslių ir pigmento. Priekinė gyslainės dalis vadinama rainele, ji ir yra atsakinga už akių spalvą. Rainelėje yra specialios ląstelės – chromatoforai, kuriose yra pigmentas melaninas. Melaninas – tai medžiaga, nudažanti jūsų odą bei plaukus.  Kuo šio pigmento daugiau, tuo akies spalva tamsesnė. Rudose akyse yra labai daug melanino.  Žydrose jo nedaug. Tačiau melanino kiekis, tuo pačiu ir akių spalva, yra paveldimi.

Kiekvienam iš savo bruožų – akių ar plaukų spalvai, ūgiui ar sudėjimui – turite porą genų. Vieną gaunate iš mamos, kitą – iš tėvo.

Genai – tai tikras instrukcijų komplektas, esantis jūsų ląstelėse. Vieni genai stipresni už kitus. Jei paveldėjote rudų ir žydrų akių genus, greičiausiai akys bus rudos, nes rudasis genas stipresnis, o paveldėjusių du žydrus genus akys bus žydros. Tačiau kartais pasitaiko išimčių.

Skirtingų spalvų akių reiškinio mokslinis terminas – heterochromia iridis, ir jis būna dviejų rūšių: kai kiekviena akis yra skirtingos spalvos ir kai skiriasi tos pačios akies spalvos. Tai dažniausiai lemia genetika, bet gali būti ir ligos ar sužalojimo padarinys.

Vaiko genetinė akių spalva susiformuoja pe 2–3 gyvenimo metus. Senstant akių spalva taip pat kinta. Albinosų rainelė raudonos spalvos, nes šie žmonės neturi pigmento melanino, o aplinkiniai mato tiesiog persišviečiančias gyslainės kraujagysles. Dabar mokslas pasiekęs tiek, kad panorėjus akių spalvą galima keisti nors ir kiekvieną dieną. Tokia procedūra visiškai neskausminga, o trunka ji lygiai tiek, per kiek įsidedi kontaktinius lęšius. Nori ko nors originalesnio? Gali įsidėti geltonus lęšius su šypsenėle, kokiu nors simboliu ar nedideliu užrašu.

Skirtingų spalvų akis dažniau turi gyvūnai – šunys, katės, arkliai ir net lapės. Skirtingų spalvų akių neretai pasitaiko tarp Sibiro haskių, Velso korgių, Australijos aviganių. Tai susiję ir su kailio spalva – skirtingas akis turi šviesesnių spalvų gyvūnai. Bet kokiu atveju, jei tai nėra susiję su liga, skirtingos akių spalvos niekaip neatsiliepia regėjimui.

Nevienodos spalvos akis dažniausiai turi baltos katės. Jų veisėjai tai jau seniai pastebėjo. Turkija net vykdo valstybinę programą, kurią pradėjo dar 1817 metais, kad apsaugotų Turkijos angorų kates, kurių viena akis – žydra, kita – gintarinė.

Tu­rė­ti skir­tin­gų spal­vų akis – nuo­sta­bus ir re­tas da­ly­kas. Ta­čiau tam ne­rei­kia bū­ti šu­ni­mi ar ka­te – skir­tin­gų spal­vų akys pa­si­tai­ko ir tarp žmo­nių.

Leave a Reply