Skyrybos

Bedrame šeimos gyvenimo kelyje sutuoktinių tykoja daugybė pavojų, vargų ir netikėtumų. Šeimos gyvenimas – nuolatinis vyro ir žmonos bendravimas – retsykiais pertraukiamas ginčais, konfliktais ir nusivylimais. Gaila, bet ne visos šeimos kliūtys ir negerovės lengvai įveikiamos, ne vis ginčai ir nesutarimai yra vedusiųjų nugalimi vardan santuokos ir šeimos išsaugojimo. Neretai jie priartina skyrybas.
Skyrybos – tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, grąžinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susiutuokiant.
Bendri skyrybų bruožai
Katalikų bažnyčia skyrybų nepripažįsta. Naujojo testamento parašymo laikais buvo sakoma, kad tik moters svetimavimas galėjo būti skyrybų priežastis. Po dešimties nevaisingų vedybinio gyvenimo metų vyras galėdavo vesti antrą žmoną, o pirmoji ištekėti už naujo, kad su kitu susilauktų vaikų. Šventas raštas skyrybas traktuoja kaip nesėkmę, tam tikrą bendro gyvenimo pralaimėjimą. Švento rašto įstatymai neleidžia savo dvasininkams sutuokti jau vieną kartą sutuokto asmens, jei jo sutuoktinis ( antra pusė ) tebėra gyvas. Prieškarinėje lietuvoje civilinės metrikacijos nebuvo, išskyrus Klaipėdos kraštą. Santuokos ir šeimos santykius reguliavo civiliniai įstatymai ir bažnytinė teisė. Skyrybų klausimus tvarkė bažnyčia, o su jomis susijusius turtinius santykius – valstybiniai teismai.
Skyrybos – grynai juridinis aktas, įteisinantis jau suiruirsius vyro ir žmonos santykius, sugriuvusį šeimos pastatą.
Skyrybas, kaip santuokos nutrukimą, galėtume sąlygiškai suskirstyti etapais:
• Emocinės skyrybos. Šiame etape blėsta vedusiųjų jausmai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar net neapykantavienas kitam. Svarbiausias šio etapo bruožas – paprasčiausias nemokėjimas gyventi kartu.
• Fizinės skyrybos. Vedusiųjų santykiai dar labiau atšala. Abipusį bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, vyras ir žmona pradeda gyventi atskirai, užsidarydami vienas nuo kito savame emocijų ir jausmų pasulyje.
• Juridinės skyrybos. Jos juridiškai įregistruoja jau mirusią santuoką.
Skyrybų priežastys
Skyrybos labai paveikia tolimesnį žmogaus gyvenimą, išmuša jį išįprastinio, ramaus, nusistovėjusio ritmo. Suyra dienotvarkė, įpročiai, griūna planai. Dažnai sutuoktinių gyvenime atsiranda iliuzija, jog visa, kas geriausia, jau praeityje. Sunkiausiai suvokiame, jog tarpusavio santykiai ne sustojo akimirkai, o tik perėjo į kitą stadiją. Sutuoktiniai dažniausiai nepastebi, kaip keičiasi jų jausmų pasulis. Vėliau išryškėję sutuoktinio nedorybės, tai anksčiau nepastebėtų charakterio bruožų realus atspindys.
Dažniausiai pasitaikančios skyrybų priežastys ir jų motyvai
Vienas iš dažniausių skyrybų motyvų – girtuokliavimas ir alkoholizmas. Sociologų nuomone šį motyvą pateikia 2/3 besiskiriančių. Skyrybų iniciatorės esti moterys, nes jos labiausiai yra pažeidžiamos. Girtuoklystė – tai ir sunki šeimos materialinė padėtis, bloga įtaka vaikams, nėra jausmų kultūros.
Antra, dažniusiai teismų bylose sutinkama priežastis – sutuoktinė neištikimybė. Apie jos priežastis jau kalbėjome. Galėtume paminėti, jog paprastai už neištikimybės motyvo slypi šeimos darnos pažeidimas, dėl kurio daugiau ar mažiau kalti abu sutuoktiniai.
Trečias, statistinis skyrybų motyvas – skubota ir neapgalvota santuoka. Čia galima priskirti ir “priverstinę” santuoką, sudarytą esant nėštumui ar vaikui gimus. Taip pat šiam tipui priskiriama santuoka, sudaryta turint tikslą kam nors “atkeršyti”, santuoka norint “įregistruoti” save mieste, gauti namą ar butą.
Daugelis vyrų ir moterų išsiskirdami suranda protingų ir humaniškų sprendimų. Jie neišsižada pagarbos vienas kitam ir toliau rūpinasi savo vaikais. Jų vaikai gerbia ir myli abu tėvus. Ta aplinkybė, kad tėvai gyvena atskirai, neturi nepataisomo poveikio
jų vaikams, neverčia tapti savo tėvų teisėjais.   www.menas.lt

Leave a Reply