Smalsumas ir domėjimasis

4540

Smalsumas – tai instinktas, kuris pasireiškia per klausimą „Kas tai?“. Žmogaus gyvenime šis instinktas pasireiškia siekiu būti kokių nors reiškinių ir įvykių, kurie nesuteikia jokių žinių, tačiau skatina ir palaiko tam tikrą emocinę būklę, liudininku. Kitaip tariant, smalsumas visada lydimas ir palaikomas emocinės pagavos, kuri jį ir maitina.

Tačiau reikėtų paklausti savo smalsumą patenkinusį žmogų, ką naujo jis sužinojo pamatęs, išgirdęs ar perskaitęs jo smalsumą sukėlusį reiškinį? Kadangi smalsumas paprastai nesuteikia žmogui žinių, jis į šį klausimą gali atsakyti, kad jam buvo įdomu sužinoti, kuo baigsis ta situacija ar pan.

Tuo tarpu domėjimasis, skirtingai nuo smalsumo, yra raktas į žinių pasaulį. Iš tiesų  viskas pasaulyje yra pažinu. Pavyzdžiui, yra žinios apie pasaulio gyvūnus, kurios domina žmogų kaip aukštesnį sutvėrimą, aplink kurį gyvena faunos atstovai. Yra aukštesnis žinių lygis, grynai žmogiškas, kurių žmogus gali siekti, jei yra pakankamai smalsaus proto.

Yra dar aukštesnis žinių lygis – dvasinis, kuris nustato tikslą ir viso ko prasmę. Kiekvienas iš tų žinių lygių skamba savo dažnio oktavoje, kuri skirtingai pasireiškia atskiruose žmonėse. Viskas priklauso nuo to, koks iš tų trijų lygmenų labiau išreikštas žmoguje. Todėl vieni labiau domisi paprastesniais mus supančiais dalykais, kiti stengiasi sužinoti daugiau nei tik mūs supanti aplinka,  o treti siekia eiti dieviškosios tiesos keliu.

Leave a Reply