Tag Archives: altruizmas

Citatos: altruizmas

Mūsų šventajam (Maksui. - Red.) komunizmas yra visai nesuprantamas, nes komunistai nepriešpriešina nei egoizmo pasiaukojimui, nei pasiaukojimo egoizmui ir teoriniu atžvilgiu nesuvokia šio priešingumo nei jo sentimentalia, nei pompastiška ideologine forma; atvirkščiai, jie atskleidžia materialines jo šaknis, kurioms išnykus, jis pats savaime išnyksta. <…> Jie nekelia žmonėms moralinio reikalavimo: mylėkite vienas kitą, nebūkite egoistai ir t.t.; atvirkščiai, jie puikiai žino, kad ir egoizmas, ir pasiaukojimas tam tikromis aplinkybėmis yra būtina individų savęs teigimo forma.

K. Marksas ir F. Engelsas

Kaip dorovinę savybę altruizmą galima apibūdinti šitaip: nuolatinis ir nesavanaudiškas asmenybės rūpinimasis bendra gerove, susietas su pasirengimu atsisakyti savo asmeninių interesų dėl visuomenės ir kitų žmonių gerovės. Asmenybės elgesyje altruizmas pasireiškia pačiomis įvairiausiomis formomis - nuo sąmoningo, bet saikingo asmeninių poreikių apribojimo iki herojiško pasiaukojimo.

V. Bliumkinas

Tik pasiaukojimas - brolybės užuomazga. Brolybė užsimezga, kai aukojamės kokiam bendram reikalui, daug reikšmingesniam nei mes patys.

A. de Sent-Egziuperi

Altruizmas ir visiškas nesavanaudiškumas realiomis teisėmis galutinai gali įsitvirtinti tik tuomet, kai bus likviduotos visos ekonominės žmonių nelygybės liekanos visuomenėje.

A. Titarenka

Įsitikinimas karo teisingumu, supratimas, jog būtinai reikia paaukoti savo gyvybę brolių labui, kelia kareivių dvasią ir verčia juos pakelti negirdėtus sunkumus. Caro generolai sako, kad mūsų raudonarmiečiai pakelia tokius sunkumus, kokių niekuomet nebūtų pakėlusi carinės santvarkos armija. Mat kiekvienas darbininkas ir valstietis, pašauktas į kariuomenę, žino, už ką jis eina, ir sąmoningai lieja kraują, kad nugalėtų teisingumas ir socializmas.

V. Leninas

Tikrasis žmogiškumas altruizmas yra kultūros padarinys, jis susijęs su antrąją signaline sistema… ir jeigu ji silpnai išsivysčiusi, tai būtinai bus rūpinamasi tik savo kailiu.

I. Pavlovas

Kuo daugiau žmogus duoda žmonėms ir mažiau reikalauja sau, tuo jis geresnis; kuo mažiau duoda kitiems ir daugiau reikalauja sau, tuo jis blogesnis.

L. Tolstojus

Galvokite daugiau apie kitus ir mažiau apie save. Rūpinkites bendra nuotaika ir bendru reikalu, tada ir jums bus gerai.

K. Stanislavskis

Altruizmas

Dorovinė charakterio savybė, pasiaukojimo sąvokos sinonimas (pranc. altruisme – pasiaukojimas). Altruizmo turinį sudaro nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove, savanoriškas savo interesų, o kartais ir gyvybės aukojimas dėl kitų žmonių, kolektyvo, tėvynės ar visuomenės, taip pat aukojimasis dėl kilnių siekių, įdėjų ar idealų. Altruizmo priešybė – egoizmas, savanaudiškumas. Bet kuri pažangi dorovinė sistema visuomet smerkia egoizmą ir siekia įtvirtinti altruizmą, kiek jis atspindi visuomeninio gyvenimo poreikius, humanistines nuostatas.

Ką duoti turime kiekvienas

Pažįstu žmonių, kurie sako – ką aš galiu duoti? Neturiu aš pinigų, meilės, laimės, sveikatos… Nieko neturiu. Taigi, ką aš galiu duoti? Taip, tikrai, tada nieko negalime duoti, bet tik tol, kol save vargšu įsivaizduojame. Vertingas klausimas – kaip iš tiesų save įsivaizduojame? Su skarmalais, bedantį, nuskriaustą benamį? O gal gražų, švytintį, pakylėtą, laimingą..? Tikriausiai kažką tarp šių dviejų personažų. O dabar pastebėkime kaip įsivaizduojame kitus žmones.

Žiūrime į žmogų ir matome jo kūną, žinome, kad dar tuo kūnu teka kraujas, taip, biologija išmanome. Dar žinome, kad šis žmogus mėgsta pakvailioti, kartais nusišnekėti, kas tikrai erzina ir t.t. Na, vidutinis žmogus. Jei išties tik tiek tematome žmonėse, tai nėra ko stebėtis, kad neturime ką duoti! Jei kalbamės su žmogumi ir slapta galvojame, kad jis ar ji yra kvailys, ar galime tada užmegzti tvirtą ryšį? Abejoju. Juk taip mėgstame sudaiktinti žmones, nuvertinti ir panašiai.

Dabar „įjunkime“ savo atvirą protą, savo vaizduotę ir bent trumpam „išjunkime“ tą pilką racionalumą. Ar išties egzistuoja „vidutiniai“ žmonės? Žvelgiu į žmogų ir matau jame tokį potencialią..! Kai paimu už rankos jaučiu kokia stipri energija teka jo kūnu, o akys net „kibirkščiuoja“. Jaučiu ir suprantu, kad žmoguje yra kai kas daugiau nei tik kūnas. Tai jo dvasia, siela (vadinkite kaip norite), kuri yra pakylėta virš kūno! Matykime sielą, kuri spindi, o ne išorines ydas, nes jei matome kiaulę, tai nenustebkime jei ji pradės kriuksėti. Kai matome geriausias žmogaus savybes, jis jų parodo vis daugiau, tampa vis geresniu žmogumi. Tada įtikime šių iš pažiūros abstrakčių dalykų egzistavimu. Taigi, duokime žmogui šį vaizdinį apie jį, duokime jam geriausia jį. Darykime tai nuoširdžiai ir neliksime nuskriaustais, būsime apdovanoti laime, pilnatve, tikru džiaugsmu ir dar daugiau!

Yra daugybė žmonių, kuriems trūksta palaikymo, išklausymo, gero žodžio, psichologinės paramos. Tai galioja ne tik Lietuvoje ar dar kur nors kitur, tai globalu. Būkime tais, kurie savo žodžiais ir veiksmas kuria, įkvepia, palaiko. Aš nesakau, kad dabar turime eiti ir daryti gerus darbus visą dieną, nors tai gera mintis! Bet bent vienam žmogui pasakykime vieną gerą žodį per dieną ir tai bus pradžia. Juk žinome, kad laiku ir vietoje pasakytas žodis sutvirtina santykius, keičia ir gelbsti žmonių gyvenimus. Ar norite būti tas, kurį visada prisimins geru žodžiu? Ar esate pasiryžęs tapti pavyzdžiu, tokiu žmogišku ir klystančiu? Ne visada liksite suprastas ar sulauksite dėkingumo, bet tai ir nėra taip svarbu. Svarbu kuo tapsime, kai išreikšime tai, kas aukščiau savanaudiškumo, baimės, nepasitikėjimo. Tapsime žmogumi, kuris išreiškia autentišką save, turi ką duoti ir duoda, taip kurdamas pasaulį!