Tag Archives: Apkabink gyvenimą

Likimas

LIKIMAS – ne tik asmeninės žmogaus sėkmės ar nesėkmės. Humanistiškų įsitikinimų ir jautrios sąžinės žmogus nebus laimingas, matydamas aplinkui daug neteisingumo, smurto, kančių, kurių jis negali pašalinti, nei sumažinti. Tėvas ar motina nesijaučia laimingi, matydami savo vaikų nesėkmes. Sporto sirgalius nuliūsta, kai pralaimi jo mėgstama komanda. Dėl kitų žmonių nelaimių kartais sielojamės ne mažiau negu dėl savų. Tad likimas plačiąja prasme yra žmogaus pasitenkinimas ne tik savo individualia lemtimi, bet ir kitų žmonių dalia, savo tautos, pagaliau visos žmonijos būkle.
Ar žmogus laimingas ar ne gali pasakyti tik jo paties savijauta, bet tuomet iškyla klausimas, ar likimas yra tik subjektyvus išgyvenimas, tik psichologinė būsena, prie kurios nėra ko daugiau pridėti? Aš manau, kad vien subjektyvumu paremtas likimas negali būti tikras, tai sakyčiau ir iliuzijų pasaulis. Likimui tikrąja prasme nepakanka vien gerosios savijautos, vien subjektyvumo, jam reikalingi mano nuomone ir tam tikri teigiami, objektyvūs išgyvenimai. Šiuo atveju galima pritaikyti aristotelišką eudaimonia sampratą, kad žmogus tik tada gali būti ,,eudaimon,, , tai yra laimingas, kai jo gyvenimas atitinka tam tikrus protingo ir gero gyvenimo reikalavimus, taikytinus visiems žmonėms.
Tai gi žmogus susiduria su dvejomis sampratomis apie laimingą gyvenimą, ką tik mano paminėtą ir galime vadinti subjektyviu, o kitą- objektyviu. Pirmuoju atveju likimo atskaitos taškas yra individo savijauta, antruoju- gyvenimo atitikimas tam tikrus standartus,momentus. Abu aspektai yra reikšmingi, o kuris reikšmingesnis priklauso nuo konkrečių atvejų ir neabejotinai nuo žmogaus.
Objektyvioji žmogaus gyvenimo pusė, istorinė, kultūrinė jo darbų, jo asmens atminimas taip pat yra reikšmingas. Tikrajam likimui reikalinga subjektyvi savijauta ir reikšmingas objektyvumas. Paradoksas, bet dabarties vargus gali palengvinti pripažinimo ir įvertinimo ateityje numatymas. Bet toks numatymas neturi būti iliuziškas. Žmogus gali būti laimingas plačiausia prasme, kai pats yra patenkintas savo gyvenimu bei pasauliu ir kai suvokia, jog ilgam palieka apie save gražų atminimą. Tačiau tikrovėje šitokia laimė vargu ar pasiekiama. Realiame gyvenime jaustis visiškai laimingam neįmanoma dėl to, kad niekada negali būti patenkinami visi siekiai, norai ir geismai. Jaustis visiškai laimingam neįmanoma ir dėl to, kad žmogui gali paprasčiausiai vienoda, monotoniška laimė nusibosti. Vis dėl to verta norėti būti laimingam ir žinant, kad aukščiausia prasme laimė nepasiekiama. Vienu požiūriu būdami laimingi, kitu požiūriu galime jaustis nelaimingi, ne visada būname patenkinti savo likimu ir tada, kai didesnė laimė atsveria mažesnę nelaimę. Taigi apie likimą, kaip įvairiapusišką ir nuolatinį pasitenkinimą gyvenimu, galime kalbėti tik kaip apie idealų vaizdinį, gyvuojantį visuomenės sąmonėje. Idealas yra kaip horizonto linija- kiek žingsnių žengiame jos link, tiek ji nuo mūsų tolsta.
Gyvenant mums lemta patirti ir pergalių, ir pralaimėjimų. Pasiekus brandos amžių, dažnam tenka su kartėliu pripažinti, kad jaunystės lūkesčiai neišsipildė ir kad, jaunystės akimis žvelgiant iš esmės pralaimėta. Jei mūsų praeitis mus liūdna, gyvenimas dabar atrodo ir nenusisekęs. Pralaimėjimo suvokimas yra nelengvas išmėginimas, tačiau nereikia pamiršti, kad laimi tas, kuris su pralaimėjimu nesusitaiko, nepasiduoda ir nenuleidžia rankų. Dažnas žmogus dar jaunystėje susidaro savo tikslų ir siekių, sėkmingo ir laimingo gyvenimo viziją, stengiasi ja vadovautis. Tam turi įtakos daugelis dalykų- individualūs polinkiai ir patirtis, artimų žmonių nuomonė, socialinės aplinkos įpročiai, kultūrinis išprusimas. Gyvenimo sėkmė labiau lydi tą žmogų, kurio laimės vizija yra daugiau ar mažiau tikroviška- atitinka objektyvias galimybes, individualybę ir būdo bruožus.

www.mokslai.lt

Dirbančios mamos – blogos mamos?

Ar turime priežasčių nerimauti dėl savo atžalų? 

Britų tyrinėtojų duomenimis, dirbančių mamų vaikai yra silpnesnės sveikatos, nei tų, kurios nuolat būna su savo vaikais. Šio tyrimo rezultatai tikrai susilauks plataus atgarsio, nes dirbančių mamų skaičius nuolat didėja.

Tyrinėtojai išsiaiškino, kad:

  • Dirbančiu mamų vaikai dažniau patys vyksta į mokyklą;
  • Daugiau nei 2 valandas per dieną žiūri televizorių;
  • Dienos metu suvalgo daugiau saldumynų ir mažiau vaisių bei daržovių.

Skambutis valdžiai

„Remiantis mūsų tyrimo rezultatais negalima teigti, jog mamos turi nedirbti. Tiesiog norime atkreipti valdžios dėmesį, jog reikia kurti ir vykdyti programas, padėsiančiais tėvams sukurti sveikesnę aplinką vaikams“ – akcentuoja rūpinimosi vaikais instituto vadovas.

Mokslininkai duoda ženklą valdžiai, kad ji padėtų tėvams rasti geresnių būdų pasirūpinti savo vaikais.

Nepilna darbo diena geriau nei visa diena

Tyrimas parodė, kad geresnes sąlygas turi vaikai, kurių motinos dirba dalį dienos, nes jos turi daugiau laiko rūpinimuisi, todėl vaikai geriau maitinasi ir pernelyg ilgai nežiūri televizoriaus.

Negalima kaltinti motinų – turime ieškoti sprendimo kitur

Mokslininkai pabrėžia, kad negalime kaltinti dirbančių mamų, nes jos yra priverstos dirbti tam, kad užtikrintų šeimai normalų gyvenimą. Atsakomybė gula ant valdžios pečių, būtent valdžia turi užtikrinti geresnę rūpinimosi vaikais politiką.

Kiti nebeturi mums galios

Metų metus mes įsiklausydavome į mus supančios aplinkos reikalavimus ir stengemės juos atitikti. Galbūt klausydavome savo tėvų ir darydavome tai, ką jie mums liepdavo. Gal išgirsdavome apie mylimojo ar draugo poreikius ir stengėmės juos visus patenkinti ar net pasikeisdami atkreipdavome dėmesį į visiškai nepažįstamus žmones, kad pagerbtume jų nuomonę.
Kaip ropliai mes galbūt absorbavome aplinkos temperatūrą ir atitinkamai online casino jai pritaikydavome savo kūno temperatūrą. Mums gal atrodė patogu būti šiltiems, kai pasaulis šiltas, ir šaltiems, kai pasaulis šaltas.
Bet šiąnakt, pasak Toro, mes galime žygiuoti būgnijant kitam būgnininkui. Mes galime pasakyti “ne”, kai kiti sako “taip”. Galime nustatyti ribas, kai kiti prašo per daug. Mes net galime būti šilti, kai pasaulis nori matyti mus šaltus. Kiti nebeturi mums galios. Tik mes patys.

Šiąnakt aš daugiau niekam nebeleisiu vadovauti mano jausmams. Aš galiu jaustis šiltas ar šaltas – tai mano pasirinkimas.

www.mintys.lt

Tavo dvasia – tarsi kirvis

Du girininkai miške kirto medžius. Kamienai buvo neregėto dydžio, stori, tvirti. Abu vyrai vienodai mikliai darbavosi kirviais, bet dirbo skirtingai: vienas kirto savo medį smūgis po smūgio, nesustodamas, tik trumpai kvėptelėdamas oro.

Antrasis kas valandą stabtelėdavo atsipūsti.

Saulei leidžiantis, pirmasis medkirtys savo darbą tebuvo įpusėjęs. Žmogų merkė prakaitas, jis jautėsi mirtinai nusiplūkęs ir vos nulaikė rankose kirvį. O antrasis savąjį medį jau buvo ramiai bebaigęs kirsti, nors jiedu pradėjo darbą kartu ir abu medžiai buvo vienodo storumo!

Pirmasis girininkas netikėjo savo akimis:

– Nieko nesuprantu! Kaip tau tai pavyko, nors ir ilsėjaisi kas valandą?

Antrasis nusišypsojo:

– Tu matei tik tai, kad aš ilsėjausi. Tačiau nepastebėjai, kad ilsėdamasis galandau kirvį.

Tavo dvasia – tarsi kirvis. Neleisk jai surūdyti. Kasdien ją truputį pagaląsk:

1. Dešimt minučių ramiai pasėdėk ir paklausyk muzikos.

2. Vaikščiok pėsčiomis visada, kai tik gali.

3. Kasdien apkabink mylimus žmones ir ištark jiems: „Myliu tave“.

4. Švęsk gimtadienius, vardadienius,jubiliejus ir kitas progas, kurios tik tau ateina į galvą.

5. Būk malonus su visais. Net ir su tais, su kuriais kartu gyveni.

6. Šypsokis.

7. Melskis.

8. Padėk tam, kam reikia tavo pagalbos.

9. Pasilepink.

10. Žiūrėk į dangų ir siek aukštų idealų.

www.mintys.lt

Ar kada nors galvojai?

Ar kada nors galvojai, kas yra skaudžiausia?
Pasakyti kažką ir po to gailėtis?
Ar nieko nepasakyti ir gailėtis?
Spėju, kad svarbiausi dalykai yra tie,kuriuos sunkiausia pasakyti.
Nebijok pasakyti kažkam, kad myli juos.
Jei tai padarysi, jie gali sudaužyti tavo širdį… jei ne, tu gali sudaužyti jų…
Ar kada nors nusprendei netapti pora, nes taip bijojai netekti to, ką jau turi su tuo žmogumi?
Tavo širdis nusprendžia ką ji mėgsta, o ko ne.
Savo širdžiai neįsakysi, ką daryti.
Ji daro tai pati savaime…kai to mažiausiai tikiesi arba net kai Tu to nenori.
Ar kada nors norėjai mylėti kažką visa savo širdimi, bet kitas žmogus per daug bijojo tau leisti?
Per daug mūsų liekame užsidarę tarp savo sienų, nes bijome rūpintis per daug…dėl baimės,
kad kitas žmogus nesirūpina tiek daug, o galbūt net išviso nesirūpins…
Ar kada nors užgniaužei savo jausmus kažkam, nes tavo baimė būti atmestam buvo per didelė, kad susitvarkytum?
Mes meluojame, kai mes bijome… bijome to, ko nežinome.
Bijome, ką pagalvos kiti. Bijome, kas bus sužinota apie mus…
Bet kaskart kai mes sumeluojame, mūsų baimė dalykui, dėl kurio nerimaujame tik sustiprėja.
Gyvenimas yra viena rizika ir reikalauja pasiryžti šuoliams.
Nebūk toks žmogus, kuris visą laiką atsisuka į praeitį ir galvoja, ką būtų padaręs ar ką galėjo padaryti….
Ką tu darytum jei kaskart, kai įsimyli tau reikėtų ištarti sudie?
Ką darytum jei kaskart, kai norėtum kažko, jis niekada nebūtų su tavimi?
Ką darytum, jei tavo geriausias draugas mirtų rytoj ir tu niekada negautum galimybės atskleisti jam kaip jautiesi? (netgi jei tai būtų pasakymas, kad jis tau daugiau neberūpi)…
Ką darytum, jei mylėtum kažką stipriau nei bet kada ir negalėtum jo gauti?
Ką darytum jei niekada negautum progos pasakyti, jog visą savo šeimą laikai draugais,
ir žinai, jog jie žino, kad juos myli?
Žmonės gyvena, bet žmonės miršta.
Ir aš noriu tau pasakyti, kad Tu esi draugas…
Jei mirtum rytoj (neduok Dieve), tu būtum mano širdyje.
Ar aš būčiau tavojoje?
Galima būti geriausiais draugais vienais metais,neblogais bičiuliais sekančiais metais,
Nedažnai bendrauti kitais, ir visai nenorėti bendrauti dar kitais metais.
Tad, aš tik norėjau pasakyti, netgi jei aš daugiau niekada su tavimi nešnekėsiu savo gyvenime tu man ypatingas žmogus ir tu pakeitei mano gyvenimą…
Aš gerbsiu tave, žavėsiuos tavimi ir visa širdimi tave branginsiu.
Nusiųsk šį laišką visiems savo draugams, nesvarbu kaip dažnai jūs kalbatės, ar kokie artimi esate…
Leisk seniems draugams žinoti, kad nepamiršai jų.
Ir pasakyk naujiems draugams, kad niekada jų nepamirši.
Atsimink, kiekvienam reikia draugo…
Gal kažkurią dieną tau atrodys, lyg neturėtum NĖ VIENO DRAUGO apskritai,
tiesiog prisimink šį laišką ir nusiramink, žinodamas, kad kažkam kažkur tu rūpi ir …
visada rūpėsi..

www.mintys.lt

Kaip aš šiandien elgiausi su draugais?

Iš naminių gyvūnų mes galime daug sužinoti apie nesavanaudišką meilę. Katinas ar šuo pasilieka su mumis – ar juos kviestume, ar varytume, kai jie mums trukdo. Jie yra visada šalia ir nieko nelaukia už tai mainais.
O mes ar esame tokie patys ištikimi savo draugams, ar reikalaujame, kad jie būtų šalia mūsų, kai mums jų reikia? Gal juos “nurašome”, jei jie neatsiskleidžia mums, mus nuvilia arba mums nepritaria? Pačiam būti draugu arba turėti draugą nereiškia reikalauti. Tai nereiškia ir keršyti, jeigu mūsų reikalavimai nepatenkinami.
Kitiems mes galime leisti būti draugiškiems ir nekelti jiems reikalavimų. Tai reiškia priimti ne tik jų dėmesį ir meilę, bet ir nedėmesingumą bei tylėjimą. Draugai nėra pažadai, kurie turi būti ištesėti, ar tarnaujantys garbintojai. Draugai – tai palaiminimas. Kuo daugiau elgsimės su jais kaip su palaiminimu, tuo gausiau būsime jais palaiminti.

Kaip aš šiandien elgiausi su draugais? Ar galiu leisti savo draugams būti savimi, savaip rodyti meilę ir pagarbą.

www.mintys.lt

Apie gyvenimą

Vieną dieną Tu paklausi:
– Kas gi yra tas gyvenimas?
Gyvenimas – tai dovana.Labai didelė ir brangi dovana. Įvertink tai. Brangink. Ir saugok. Gyvenimo kelyje Tavęs laukia daug pavojų ir piktų pagundų, ir jei Tu sugebėsi juos įveikti – tapsi dideliu žmogumi. Gyvenk taip, kad niekada netektų gailėtis dėl to, ką padarei.
Gyvenimas trumpas, ir reikia mokėti džiaugtis tuo, ką turi, nes galbūt kada nors pradėsi gailėtis to laiko, kurį praleidai veltui. Džiaukis viskuo: tekančia saule, krintančia snaige, lietaus lašu. Džiaukis kiekviena minute, nes ji niekada nebegrįš.
Pažvelk – aplink Tave pilna grožio. Šviečia saulė, žydi gėlės ir medžiai, o Tu? Nuolat susiraukęs ir nepatenkintas savimi. Kokį pasaulį nori matyti, toks jis ir yra. Stenkis galvoti tik apie gražius dalykus, tuomet ir viskas aplinkui atrodys šviesiau. Nuo kiekvienos gražios minties ar gero darbo pasaulis keičiasi, tampa vis gražesnis ir gražesnis
Kad prasmingai nugyventum savo gyvenimą, turi siekti savo tikslo. Viskas prasideda nuo paprasčiausios svajonės. Pasirink vieną http://www.phpaide.com/?langue=fr&id=11 iš jų ir pasistenk įgyvendinti. Galbūt iš pradžių Tau tai pasirodys sunku arba išvis neįmanoma, tačiau niekada nenuleisk rankų – kovok už savo tikslą visa savo esybe. Kai jį pasieksi, galėsi sakyti:„aš prasmingai nugyvenau man duotą gyvenimą”.
Daryk gerus darbus, ragink ir kitus tai daryti. Vienas geras darbas nusveria du blogus. Niekada nevėlu pasikeisti ir pradėti viską iš naujo. Išvalyk save nuo blogų minčių, melo ir pykčio. Skleisk žmonėms gerumą, dalinkis, tuo, ką turi su kitais ir nuo Tavo širdies nukris negerumo akmuo. Tapsi laimingu žmogumi.
O jei į Tavo vartus beldžiasi Meilė, Laimė, džiaugsmas– įsileisk juos ir pamatysi – pasaulis nuostabus!

www.mintys.lt

Apkabink gyvenimą