Tag Archives: baime

baimė

Kas yra baimė ir kaip ją įveikti

Baimė – tai pirmiausia natūralus instinktas. Įsivaizduokite, kas būtų, jei žmogus neturėtų baimės jausmo: jis nesvyruodamas galėtų nušokti iš 20 aukšto…  Baimė yra natūrali ir būtina žmogaus reakcija, atliekanti apsauginę funkciją.

vaiko baime

Kaip padėti vaikui nugalėti baimę

Vaikai dažnai ko nors bijo, ypač maži. Juos gąsdina juoda spalva, pabaisos, vaiduokliai, tamsa, vienatvė ir t.t.
Kaip teigia psichologai, vaikai labiausiai baiminasi įsivaizduojamų būtybių, pavyzdžiui, tai gali būti pabaisa tupinti po lova. Nepaisydami suaugusiųjų tvirtinimų, kad nėra nei pabaisų, vaikai vis dėlto jais tiki, kol nepaūgėja. 

Taigi, psichologų patarimai, kaip padėti vaikams nugalėti baimę.

• Leiskite vaikui susikurti tą kažką, ko jis bijo. Tada tegul jis įsivaizduoja, kaip susitinka su tuo kažkuo ir įsitikina, kad nieko baisaus neįvyksta. Reikia padėti vaikui keletą kartų įsivaizduoti tą sceną (klausti, ką pamatė, kaip atrodo, ką šis darė, kai paglostė ir t.t.) iki tol, kol pranyks baimė.

• Jeigu vaikas baiminasi gyvūnų, suaugusiųjų pareiga juos paruošti: papasakoti gyvūnų gyvenimo ypatumus, leisti vaikui stebėti iš tolo, o vėliau – leisti paglostyti.

• Svarbus stimulas, padedantis išvengti baimės, yra informacijos pateikimas. Jeigu vaikas bijo vorų, žaibo, galima paskaityti istorijų apie vabzdžių gyvenimą, parodyti piešinius, papasakoti apie žaibo prigimtį.

• Suaugusieji turi nuraminti besibaiminantį vaiką, kalbėdami su juo apie gąsdinančius reiškinius. Svarbu įtikinti, kad mažyliui negresia joks pavojus, kad šalia visada yra tėtis ir mama.

• Vaikui drąsiau bus miegoti, jeigu į lovytę pasiims savo mėgstamą minkštą žaisliuką ( lėlytę, meškiuką). Žaislas jam atstos užtarėją.

• Reikia kontroliuoti, ką vaikas žiūri per televizorių. Televizija dabar rodo daugybę gąsdinančių dalykų, suaugusieji negali leisti, kad vaikas žiūrėtų laidas, kur rodomas kraujo praliejimas, prievarta.

• Gilus kvėpavimas arba kokios nors tylios malonios vietos įsivaizdavimas padės mažyliui atsipalaiduoti ir mažiau baimintis.

• Reikia tinkamai organizuoti vaiko dienos režimą ir palaikyti drausmę. Jeigu dieną niekas nekontroliuoja vaiko elgesio, jis gali pamanyti, kad naktimis kažkas turi saugoti jį nuo pabaisų. Kontroliuodami vaikų elgesį, galite padėti jiems nugalėti savo baimę.

• Būtų puiku, jei prieš miegą vaikas girdėtų ramų pasakojimą ar lopšinę.

baime

Baimė kas tai?

Baimė – nemalonus jausmas, kylantis dėl realaus arba įsivaizduojmo pavojaus ar grėsmės. Baimė gali būti apibūdinama kaip stiprus sąlygų ar objektų nekentimas ar nenorėjimas jose atsidurti. Pvz., tamsos baimė, aukščio baimė ir pan.
Baimė dar gali būti apibūdinama kaip tikro ar tariamo pavojaus sukelta emocija. Ji perspėja apie artėjantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų išvengti grėsmės.

Baimė atsiranda dėl organizmo nervų sistemos, pirmiausiai dėl galvos smegenų, veiklos. Baimė, kaip ir visos kitos emocijos, reiškėsi evoliucijoje kaip priemonė, padedanti individui nustatyti kūno būsenų ir aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą pagal genetiškai įtvirtintą rūšies patirtį (instinktą). Jos išgyvenimo stiprumas ir išraiška (baiminimas, būgštavimas, išgąstis, siaubas ir t.t.) priklauso nuo pavojaus pobūdžio. Dažnai patiriama arba didelė baimė gali lemti stereotipinį elgesį ( sprukimas, apstulbimas, apsauginė agresija), sutrikdyti žmogaus veiklą, paveikti asmenybę.
Nerimo sutrikimai, kuriems būdinga nuolatinė, įkyri, neracionali konkretaus objekto ar situacijos baimė, vadinami fobijomis. Fobijų yra apie 500 rūšių ir jos skirstomos į specifines ir socialines.
Specifines fobijas kelia konkreti fobinė situacija, pavyzdžiui, vabzdžių, voragyvių baimė, aukščio baimė, baimė susirgti ir t.t. Socialinės fobijos apibrėžiamos kaip nuolatinė ar pasikartojanti svetimų asmenų ir veiksmų baimė, nerimas, kad asmuo bus pažemintas ar sutrikęs. Jos dažniausiai susijusios su menkavertiškumu ir kritikos baime.
Negydomos fobijos virsta depresija, neuroze, psichopatija, ligoniai, norėdami palengvinti savo būklę dažnai pradeda piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.

Keleto iš fobijų pavyzdžiai, pavadinimai:

Alkoholio- Metifobija ar Potofobija.
Ankštų daiktų ar vietų- Stenofobija.
Atominių sprogimų- Atomosofobija.
Atsakomybės, pareigų- Paralipofobija.
Atviros erdvės- Agorafobija.
Audros, griaustinio- Brontofobija.
Aukščio- Akrofobija, Altofobija, Batofobija, Hypsifobija ar Hiposofobija.
Automobiliu važiuoti – Ochofobija.

Bažnyčios- Ekleziofobija.
Bučiavimosi- Filemafobija ar Filematofobija.

Ceremonijų, religijos- Teleofobija.
Chirurginių operacijų- Tomofobija.

Dantistų- Dentofobija.
Drėgmės, skysčių- Higrofobija.
Dvasių- Pneumatifobija.

Garsų- Akustikofobija.
Gydytojo, eiti pas daktarą- Jatrofobija.
Gylio- Batofobija.
Gyvačių- Ofidiofobija.
Greičio- Tachofobija.

Homoseksualistų ar tapti homoseksualiu- Homofobija.

Išprievartavimo- Virginitifobija.
Išprotėjimo- Lisofobija.
Išsigimėlių ar pagimdyti išsigimusį vaiką- Teratofobija.

Judėti ar keistis- Tropofobija.

Kačių- Aklurofobija, Ailurofobija, Elurofobija, Felinofobija, Galeofobija, ar Gatofobija.
Kalbėti prieš publiką- Glosofobija.
Kapinių- Koimetrofobija.
Karščio- Febrifobija, Fibrifobija, Fidriofobija, Pireksiofobija, Termofobija.
Kirmėlių – Skolesifobija.
Klounų- Kaulrofobija.
Kraujo- Hemofobija, Hemafobija ar Hematofobija.
Kritikos- Enisofobija.
Kunigų ar šventintų daiktų- Hierofobija.

Laidotuvių ar būti palaidotam gyvam- Tapefobija ar Tapofobija.
Laiko ar laikrodžių- Chronofobija.
Laisvės – Eleuterofobija.
Laukinių gyvūnų – Agrizoofobija.
Ledo ar šalčio- Pagofobija.
Lėlių, marionečių- Pupafobija.

Malonumo, pasitenkinimo jausmo- Hedonofobija.
Meilės, įsimylėti- Filofobija.
Meilės, sekso- Erotofobija.
Mėsos- Karnofobija.
Minčių- Psichofobija.
Minios ar sambūrių- Enochlofobija, Demofobija ar Ochlofobija.
Muzikos- Melofobija.

Nakties- Noktifobija.
Naujovių- Neofobija.
Nepasisekimo- Atichifobija ar Kakorafiofobija.
Nuodėmės- Hamartofobija.

Oro liga (skrendant lėktuvu)- Aeronausifobija.

Parazitų- Parazitofobija.
Permainų, judėjimo- Tropofobija or Metatesiofobija.
Pinigų- Chrometofobija ar Chrematofobija.
Politikų- Politikofobija.
Priklausomam nuo kitų- Soteriofobija.
Prisiminimų- Mnemofobija.

Rankų- Chirofobija.
Rašymo, rašysenos- Grafofobija.
Rentgeno spindulių, radiacijos- Radiofobija.

Santuokos- Gamofobija.
Sapnų – Oneirofobija.
Savęs, matyti save veidrodyje- Eisoptrofobija.
Senėjimo- Geraskofobija ar Gerontofobija.
Senų žmonių- Gerontofobija.
Skausmo- Algiofobija, Ponofobija, Odinofobija ar Odinefobija.
Skiepų- Vakcinofobija.
Skurdo, neturto- Peniafobija.
Smailių daiktų- Aichmofobija.
Smarvės ir bjaurių kvapų – Olfaktofobija.
Spręsti: priimti sprendimus- Desidofobija.
Svorio padidėjimo – Obesofobija ar Pokreskofobija.

Šešėlių- Skiofobija ar Skiafobija.
Šiurpių, šiurpulius keliančių dalykų- Herpetofobija.
Šlapimo ar šlapinimosi- Urofobija.
Šmėklų ir vaiduoklių- Spektrofobija.
Šviesų: ryškių, akinančių- Photoaugliafobija.

Tamsos- Achluofobija ar Miktofobija, ar Skotofobija.
Testų, egzaminų- Testofobija.
Tiltų ar juos pereiti- Gefirofobija.
Turto, praturtėjimo – Plutofobija.
Tuštumos- Kenofobija.

Ugnies- Arsonfobija ar Pirofobija.
Uždarų patalpų- Klaustrofobija.
Užmiršimo, pamiršti- Atazagorafobija.

Vabzdžių- Akarofobija ar Entomofobija ar Insektofobija.
Vaikų- Pedofobija.
Vaistų, juos gerti- Farmakofobija.
Vandens – Hidrofobija.
Veidrodžių- Katoptrofobija.
Vėmimo- Emetofobija.
Vienatvės – Eremofobija ar Eremifobija.

Žmonių- Antropofobija.
Žmonių: priešingos lyties- Heterofobija ar Seksofobija.
Žvilgsnio, būti stebimam- Optalmofobija.