Tag Archives: Gyvenimo pamokos

Džiaugsmo ir skausmo vaidmuo gyvenime

Gyvenimo giesmė kupina skaidrių ir malonių bei tamsių ir rūsčių garsų. Tik jie sukuria nuostabų kūrinį – gyvenimą. Skaidrūs ir rūstūs garsai… Džiaugsmas ir skausmas… Rodos, toks didelis, o kartu ir mažas atstumas tarp jų… Juk tai tokie kontrastingi jausmai! Tačiau jie papildo vienas kitą.

Dirbančios mamos – blogos mamos?

Ar turime priežasčių nerimauti dėl savo atžalų? 

Britų tyrinėtojų duomenimis, dirbančių mamų vaikai yra silpnesnės sveikatos, nei tų, kurios nuolat būna su savo vaikais. Šio tyrimo rezultatai tikrai susilauks plataus atgarsio, nes dirbančių mamų skaičius nuolat didėja.

Tyrinėtojai išsiaiškino, kad:

  • Dirbančiu mamų vaikai dažniau patys vyksta į mokyklą;
  • Daugiau nei 2 valandas per dieną žiūri televizorių;
  • Dienos metu suvalgo daugiau saldumynų ir mažiau vaisių bei daržovių.

Skambutis valdžiai

„Remiantis mūsų tyrimo rezultatais negalima teigti, jog mamos turi nedirbti. Tiesiog norime atkreipti valdžios dėmesį, jog reikia kurti ir vykdyti programas, padėsiančiais tėvams sukurti sveikesnę aplinką vaikams“ – akcentuoja rūpinimosi vaikais instituto vadovas.

Mokslininkai duoda ženklą valdžiai, kad ji padėtų tėvams rasti geresnių būdų pasirūpinti savo vaikais.

Nepilna darbo diena geriau nei visa diena

Tyrimas parodė, kad geresnes sąlygas turi vaikai, kurių motinos dirba dalį dienos, nes jos turi daugiau laiko rūpinimuisi, todėl vaikai geriau maitinasi ir pernelyg ilgai nežiūri televizoriaus.

Negalima kaltinti motinų – turime ieškoti sprendimo kitur

Mokslininkai pabrėžia, kad negalime kaltinti dirbančių mamų, nes jos yra priverstos dirbti tam, kad užtikrintų šeimai normalų gyvenimą. Atsakomybė gula ant valdžios pečių, būtent valdžia turi užtikrinti geresnę rūpinimosi vaikais politiką.

Auksinės bendravimo taisyklės

Kaip bendrauti atvirai ir maloniai?

Visi norime namie su artimais žmonėmis ir darbe su kolegomis bendrauti atvirai. Tačiau kasdien susiduriame su dilema – sakyti, ką galvojame, ar verčiau patylėti. Prisiminkite, kiek kartu norėjote nuoširdžiai pasakyti, ką galvojate, ir kiek kartų to nepadarėte iš baimės sukelti konfliktinę situaciją.

Ar atvirumas visada sukelia neigiamas pasekmes?

Kasdieniame bendravime neįmanoma išvengti konfliktų. Įsitikinimas, jog pašnekovas mano klaidingai, gadina tarpusavio santykius. Iš kitos pusės, atviras ir neagresyvus bendravimas gali įtikinti oponentą priimti Jūsų požiūrį. Tokiu būdu galima pereiti prie aukštesnio lygio santykių.
Abipusis atvirumas – geresni santykiai!

Kaip išmokti bendrauti atvirai?

Pirmiausia reikia norėti būti atviram. Manote, kad mažas melas padės išspręsti nesutarimus? Klystate, nes mažas melas veda prie didelio melo, kuris, jei bus atskleistas, gali sukelti dar didesnį konfliktą o pasekmės bus neigiamos. Užuot melavus, verčiau sakyti tiesą ir susitaikyti su galimomis pasekmėmis. Pamatysite, jog žmonės ims gerbti Jūsų atvirumą ir galiausiais ims gerbti Jus pačius.

Būkite atviri

Pripažinkite, jog tik mes patys nusprendžiame kaip bendrauti – meluoti, būti agresyviems, patylėti ar tiesiog būti atvirais. Atminkite, kad esate atsakingas už savo elgesį ir kad kitų žmonių elgesys yra jų pačių reikalas, o ne Jūsų. Suvokdami tai, jausitės laisvesni. Bus kur kas lengviau bendrauti bei išreikšti savo nuomonę, nebijant sukelti konflikto ir sugadinti santykius.

Pasąmonė tūkstantį kartų greitesnė už sąmonę

Amerikos rašytojo fantasto Alfredo Besterio romane „Žmogus be veido“ rašoma, jog tolimoje ateityje žmonija sulauks tokio meto, kai viešpataus humaniškumas: nusikaltėliai nebus sodinami į kalėjimus, nereikės mirties bausmės (kuri, beje, jau šiandien pasaulyje baigiama panaikinti, tik ne tuo pretekstu, apie kurį kalba fantastas). Jiems tiesiog bus atimama atmintis!

Dalykai kuriuos vertėtų prisiminti

Tu esi unikalus ir kitų tokių daugiau nėra.

Tavo gyvenimas gali būti toks kokio tu nori.

Skaičiuok džiaugsmus, o ne rūpesčius.

Visi atsakymai yra tavyje.

Suprask, turėk ryžto, būk stiprus.

Neribok savęs.

Tiek daug svajonių laukia savo išsipildymo.

Niekas taip nervų negadina kaip nervų gadinimas.

Nežiūrėk į dalykus per daug rimtai.

Nesikrimsk.

Draugystė – išmintinga investicija.

Suprask kad niekada ne vėlu.

Daryk įprastus dalykus neįprastu būdu.

Niekas negali sugadinti tau dienos be tavo leidimo.

Niekada neturėsi visko iš karto.

Gyvenimas yra kelionė, ne tikslas.Mėgaukis.

Pats populiariausias melas šioje planetoje : „Kai aš gausiu tai ko noriu aš būsiu laimingas“

Laimingi tie, kurie duoda o ne ima.

Laimingiausios gyvenimo akimirkos yra bevertės jei jomis nėra dalinamasi.

Nuo šiol skųstis draudžiama.

Ieškok galimybių ne garantijų.

Gyvenimas yra tai kas bus, o ne tai kas buvo.

www.mintys.lt

Draugystės pergalė

Mažas prisiminimas: keletą metų atgal, parolimpinėse žaidynėse Sietle, devyni atletai, su įvairia fizine ir protine negalia, rikiavosi prabėgti olimpinę 100 metrų distanciją.
Davus startą visi šie sportininkai startavo. Ne visi galėjo bėgti kaip tikri bėgikai, bet visi troško dalyvauti žaidynės ir gal net nugalėti…
Jie galėjo įveikti distanciją tik su lydinčiuoju. Tačiau vienas dalyvis sukniubo ir kelis kartus persivertęs suriko. Visi išgirdo jo „skausmą“.
Net varžovai sustojo ir atsisuko, visi sugrįžo prie jo…
Visi kartu…
Atsirado tokių varžovų, kurie jį pakėlė, o viena mergina, turinti Dauno sindromą, net paklausė – „Gal jau tau geriau?“ Ir tik po to visi devyni pasiekė finišą, VISI KARTU, petys į petį…
Visas stadionas buvo nuščiuvęs, kai kas braukė ašaras ir visi plojo stovėdami Ir tie aplodismentai šiuos sportininkus lydėjo per visas varžybas ir lydės ilgai… GYVENIME…
Žinai, o žmonės kurie matė šį įvykį, iki šiol prisimena tai.
Gali kilti klausimas – KODĖL?
Todėl, kad giliai sieloje mes žinome, kad yra dalykų, kurie mums žymiai svarbesni, nei kažkokia trumpalaikė pergalė…
O pats reikšmingiausias gyvenime dalykas – padėti draugams pasiekti nors mažas pergales. Nors ir tai reikštų „sumažinti savo tempą“ ar „pakeisti arba pakoreguoti savo trajektoriją“…

„Žvakė niekada negesta ir nežūsta, jei ji gali apšvieti nors kiek kažkieno kelią…“

www.mintys.lt

Gyvenimas yra dabar

Mes ne mažai laiko turime, bet daug jo prarandame. Gyvename ne trumpą gyvenimą, bet padarome jį tokį. Mokantiems pasinaudoti, gyvenimas ilgas. Dažnai kažkam vis tarnaujame, tik nepriklausome sau. Prisimink kada tiksliai įvykdei savo užmojus, kiek dienų praėjo taip, kaip buvai numatęs, kada galėjai atsidėti sau, kada veidas buvo ramus, kada siela nedrebėjo, koks per tokį laiką padarytas darbas tikrai priklauso tau. O kiek nusineša paika linksmybė, godi aistra.
Gyvenate vis ruošdamiesi gyventi ateityje, nepagalvodami apie būties trapumą. Visko bijote kaip mirtingi, visko trokštate kaip nemirtingi. O kas garantuoja ilgą gyvenimą? Kiek laiko skiriama apskaičiavimams, kiek laiko tykojama, kiek bijoma, kiek pataikaujama. Neleidžia atsikvėpti nei nelaimės, nei pasiekimai. Išblaškyta siela nepriima nieko aukštesnio. Reikia sunaudoti laiką taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė. Reikia mokėti gyventi, o ne užsibūti, reikia mokėti plaukioti, o ne būti ilgai blaškomam.
Gyvenimą stengiamasi pertvarkyti jo pačio sąskaita. Veiklos metmenys nukeliami į tolybes, o juk svarbiausias nuostolis yra atidėliojimas: iš mūsų ištraukia kiekvieną dieną, žadėdamas ateiti, jis išplėšia dabartį. Didžiausia kliūtis – laukimas: jis priklauso nuo rytojaus ir žudo šiandieną. Jūs tvarkote tai, kas likimo rankose, atmesdami tai, kas jūsų pačių rankose. Ko laukiate? Visa kas ateis, yra neaišku, taigi gyvenkite tuojau pat. Tai ką dabar veikiame yra trumpa, ką veiksime – netikra, o ką jau nuveikėme – užtikrinta.
Norėdami žinoti koks trumpas gyvenimas, pagalvokite kelinta jūsų dalis priklauso jums patiems.

www.mintys.lt

Paprasti patarimai, kaip nepamiršti būti laimingam

1. Valgyk tik tada, kai esi alkanas; miegok tik tada, kai esi mieguistas; jei kas neaišku, tiesiog būk pats savimi ir sek paskui savo nosį.

2. Apkabink kitus dažnai , dar dažniau pabučiuok ir juokis , nes jau vien tik gyventi – malonė.

3. Prašyk – visada atsiras kas nors , kas suteiks tau tai, ko reikia.

4. Atsisveikink su praėjusiais dalykais – kas gyvena praeitimi, vadinamas muziejumi.

5. Liaukis pernelyg rūpinęsis.

6. Atleisk sau už kvailystes ir nesėkmę.

7. Melskis dėkodamas , bet ne prašydamas. Jau esi gavęs daugiau, negu reikia bręsti ir būti laimingam.

8. Neeikvok laiko neprasmingiems pokalbiams. Užuot ginčyjęsis padainuok, nusimaudyk ar pasivažinėk po parką dviaračiu.

9. Nustok kitiems vadovauti. Liaukis gyventi pagal lenktyninio žirgo filosofiją: kuo toliau nubėgti ir nuolat girdėti aplodismentus.

10. Rūpinkis savimi taip, tarsi rūpintumeisi savo geriausiu draugu.

11. Išreikšk savo ypatingumą. Bandyk nustoti rūkyti , mankštinkis tris kart per savaitę. Kasdien kažką savyje pakeisk. Atsiverk kitam žmogui.

12. Padaryk, ką troškai ir galėjai daryti, bet gėdijaisi.

13. Padaryk naujų klaidų.

14. Supaprastink savo gyvenimą.

15. Nustok krėsti kvailystes.

16. Nustok tyčiotis.

17. Tikėk meile.

18. Tikėk draugyste.

19.Tikros draugystės nežūsta dėl smulkių nesutarimų. Jei žūsta , niekad
nebuvo nei draugystės, nei tikros.

20. Visada būk laimingas.

21. Žinok, kad tavo bičiulių laimė priklauso nuo tavosios.

Daugelis žmonių yra įsitikinę, kad laimę nulemia materialūs dalykai: namas, pinigai, drabužiai. Kiti mano, kad ją gali rasti maloniomis akimirkomis: stebėti saulėlydį, pietaudami su draugais, vaikščiodami miške. Visi šie dalykai, tiesa, suteikia pasitenkinimą, tačiau laimę pajuntame ir tada, kai pasiekiame tikslą, dėl kurio ilgai ir sunkiai dirbome. Laimė – asmeninė pergalė.
Kad būtume pergalingi, nereiškia, jog turime laimėti. Tai gali reikšti, kad mes pasiekėme laukiamą rezultatą ir gavome daugiau nei tikėjomės. Gyvenime būna momentų, kai pajuntame pergalės skonį: išlaikę egzaminą, nusipirkę pirmąjį automobilį, gavę koledžo baigimo diplomą, susiradę darbą, pradėję gyventi savarankiškai. Pergalės nebūtinai turi būti didelės. Jos gali būti mažos ir nereikšmingos – numesti kelis svarus, praleisti porą valandų be alkoholio ar kitokių svaigalų, nesipykti su šeimos nariais ar tiesiog rasti laiko sau.
Nesvarbu, kokios yra mūsų pergalės – didelės ar mažos, – jos vis tiek yra mūsų laimė. Kiekviena jų įrodo, kad galime pasiekti tai, ką užsibrėžėme. Sulig kiekviena pergale auga pasitikėjimas savo sugebėjimais, savęs įvertinimas. Pasiekę vieną, galime tikėtis, kad bus ir kita.

Galiu džiaugtis visomis savo pergalėmis.

Baimė būti įskaudintam

Aš nusprendžiau, jog štai paslaptis, kaip nebūti vėl įskaudintam: niekada nesiskųsti, niekada nemylėti. Tai didžiausia vaikų svajonė – visada būti neliečiamiems. Andre LordeKaip būtų nuostabu, jei iki gyvenimo pabaigos mūsų niekas nebežeistų! Įsivaizduokite, kad jūs daugiau niekada nebepatirsite fizinio ir emocinio skausmo dėl mirties, netekimo ar pasikeitimo. Mums gali atrodyti, jog visa tai būtų gerai, kadangi būtų pašalintas nuoskaudų šaltinis.Tačiau skausmas yra mokymosi ir augimo ciklo dalis. Mes turime nusibrozdinti kelius, kad pagaliau išmoktume važinėti dviračiu. Turime sielvartauti, netekę brangiausio žmogaus, kad pajustume, kaip stipri mūsų meilė.Nėra garantijų, kad mes niekada nebūsime vėl įskaudinti. Kartais mes visi patiriam fizinį ar emocinį skausmą. Tačiau tikėdami bei pasitikėdami savimi ir Aukščiausiąja galia tikrai galima jį sušvelninti.

Ar aš šiandien gyvenu “niekados- niekados” žemėje, dėl baimės būti įskaudintam, atsiskirdamas nuo kitų žmonių?

Kiek mums reikia jėgų, kad galėtume atvirai kalbėti apie save? Tiek daug iš mūsų užsidarė savyje ir bijo atsiverti būdami tarp žmonių. Mes galime atsisakyti nuo pakvietimų ir susibūrimų, galime bijoti sutikti naujus žmones ir pageidauti likti neaptogioje, bet stabilioje padėtyje.Mes aiškiai matome, kai augalas išleidžia naują lapą. Lapelis vis ilgėja, susisuka kaip cigaras. Pagaliau maitinamas ir saugus jis išsiskleidžia. Lapas palaiko naują gyvybę ir sveikas augalas auga.Mes panašūs į tą naują lapą. Augami sužinome, kad yra tam tikra aplinka, kurioje galime atsiverti ir būti saugūs. Natūralu užsidaryti savyje, kai tenka bendrauti su nesveikais žmonėmis ar patekti į pavojingą situaciją. Bet mes neturime ko bijoti. Mes galime būti saugūs. Galima išdidžiai išsiskleisti, kad visi mus matytų.Gal aš esu užsidaręs savyje, nes bijau? Šianakt galiu surasti patikimą žmogų, vietą, daiktą ir drąsiai atsiverti.

www.mintys.lt

9 mažos pokalbio paslaptys

Kas yra pokalbis psichoanalizės požiūriu?
Pokalbis yra tam tikras kolektyvinis sapnas. Žodžiais galima viską sau leisti: atsikratyti tų, kurie mums nemalonūs, išvykti į kelionę, užmegzti meilės ryšį ir t. t. Tai, kas vyksta, dažnai panašu į sapną: pokalbį sudaro sakiniai, sklindantys į visas puses; jų jungiamoji gija yra daugiau minčių asociacijos negu logika.

Koks yra ryšys tarp žodžio ir maisto?
Valgymas kartu yra mūsų priklausomybės ženklas. Gyvendami bendroje kultūroje laikomės tų pačių draudimų. Taip mes tapatinamės su kitais. Iš tiesų mes valgome dar ir tai, kuo dalijamės kalbėdamiesi.

Ar pokalbį sudaro tik žodžiai?
Ne, nes reikia skirti turinį (tai, ką pasakome) nuo išraiškos būdo (to, kaip sakome). Palyginti su žodžiais, žvilgsnis, gestai, tonas ir balso aukštis yra nesąmoningos strategijos. Jei jų skirtumas yra reikšmingas, tai gali pastūmėti pokalbio dalyvį leisti išgirsti šį nesutapimą ir demaskuoti. Apskritai, žodžiais galima tiek atsiskleisti, tiek ir pasislėpti.

Ar galima būti absoliučiai atviram kalbantis?
Ne. Egzistuoja taisyklės, kurių esame priversti laikytis arba bent jau per šiurkščiai nepažeisti, nes kitaip nepavyks užmegzti ryšio su kitu. Tai – pagrindinė pokalbio funkcija. Mokėti pakreipti kalbą tarp to, ką manome, ir to, ką matome ir girdime, yra menas. Autentiškumo kortą gali mesti tik pamišėliai ir menininkai, nes iš jų niekas nesitiki taisyklių paisymo ar mokėjimo.

Vadinasi, visko sakyti negalime?
Ne. Reikalavimas viską pasakyti rodo norą užvaldyti kitą asmenį. Norėdami viską sužinoti apie kitą, siekiame iš jo atimti laisvę. Jei pažeisime kito asmens intymumą, šis gali prarasti norą kalbėti. Tai – „totalitarizmas”. Prisiminkime mamas, prašančias savo vaiką viską joms pasakyti. Baisiausia tai, kad šis užvaldymas vyksta prisidengiant laisvės vardu. Turime teisę nutylėti kai kuriuos dalykus ir pasirinkti tą, kuriam juos pasakysime. Tai galioja visiems: tėvams, vaikams, sutuoktiniams ir draugams. Viską sakyti savo vaikui yra irgi nedora – apsunkindami jį savo istorija, trukdome jam gyventi savo gyvenimą ir kurti savo istoriją.

Kodėl vieniems lengva kalbėti, o kitiems sunku?
Mokėjimas kalbėti, be kita ko, priklauso nuo to, kaip vaikas bendrauja su savo tėvais. Jei šeima bendrauja tylomis arba prie televizoriaus, kalbėti bus sunku ir suaugus. Kitas reikalas, jei nuo vaikystės vaikas prie stalo naudojasi progomis papasakoti, kaip sekėsi mokykloje, kokie jo santykiai su draugais ir pan. Jei paauglystėje vaikas laikinai užsisklendžia, norėdamas parodyti tėvams, jog tai, ką jie pasakoja, jam neįdomu, arba demonstruoja, kad jam negera šeimoje dėl kitų priežasčių, tai visai normalu.

Kodėl kai kurie asmenys kalba ir nieko nepasako?
Jie slepiasi už žodžių. Jų nesąmoningas tikslas – vengimas kalbėti apie save. Vaikystėje jiems daug kartų kartojo, kad nereikia sakyti kai kurių dalykų, t. y. visko, kas intymu (kūnas, seksas). Apskritai, esame labiau įpratę vartoti žodžius tam, kad informuotume, siektume tikslo…, o ne išsipasakotume, išsikalbėtume. Tarp sakymo ir išsikalbėjimo yra didelis skirtumas. Išsikalbėjimas atskleidžia subjektyvumo dimensiją, tai momentas, kai asmuo realiai „įsitraukia” on line casino į pokalbį.

Ką laikome geru pokalbiu?
Gero pokalbio metu jūs jaučiate, jog egzistuojate ir esate reikšmingas.

Koks yra pokalbio mobiliuoju telefonu pobūdis?
Aš nemanau, kad šiuo atveju galima kalbėti apie pokalbį. Pirmas klausimas: „kur esi?” – parodo, kad siekiame lokalizuoti kitą asmenį. Tai būdas užsitikrinti kito buvimą, o pats turinys nelabai ir rūpi. Taip primeni kitam, jog esi čia, nors būtent tuo metu su juo nesi. Skirtumo tarp buvimo ir nebuvimo išnykimas gali pakenkti norui susitikti ir, užuot plėtęs ryšius, vis labiau izoliuoti žmones.

Pokalbio taisyklės vakar ir šiandien
1812 m. abatas Morellet sudarė „pagrindinių ydų, gadinančių pokalbį”, sąrašą. Tačiau ar šiandien jos vis dar laikomos ydomis?

Nedėmesingumas
Išsiblaškymas ar akimirkos užsisvajojimas nebe taip griežtai smerkiamas. „Įsipareigojimas klausyti yra socialinis įstatymas”, kurio nebepaisoma.

Pokalbio pertraukimas
Pokalbio dalyvio pertraukimas yra dažnas, bet į jį nebežiūrima kaip į kaltę. Tai įrodymas, kad dalyvauji ginče ir turi tam tikrą poziciją. Triukšmingas ir gyvas pokalbis šiandien įrodo, kad jis nenuobodus.

Besaikis proto demonstravimas
Anksčiau protą demonstruoti reikėjo, bet ne per daug. Dabar jo parodoma nepakankamai. Geras pokalbis pasižymėjo pikantiškumu, kūrybingumu ir lengvumu. Tai vis dar reikšmingas mūsų pokalbio kultūros bruožas.

Egoizmas
Kalbėti apie save nebuvo priimtina. Šiandien tai daroma visada ir nesivaržant. Tai nebėra didelis trūkumas, nebent apie savo gyvenimą pasakojama tuščiagarbiškai. Dabartinės mūsų diskusijos yra daug asmeniškesnės ir spontaniškesnės.

Despotizmas ir dominavimas
Visada reiktų vengti to, kuris monopolizuoja pokalbį, norėdamas išaukštinti save! Aplink save jis sukuria tik nuobodulį ir tylą.

Pedantizmas
Kalbėjimas apie asmenį iškilmingu ir jausmingu tonu reiškė pedantizmą. Reikėjo perteikti savo žinias, bet ne įkyriai. Ši yda aktuali ir šiandien.

Minties šuoliai
Abatas Morellet rašė, kad „minčių nerišlumas yra pagrindinė pokalbių yda”. Šiandien į šokinėjimą nuo vienos minties prie kitos reaguojama palankiai. Tai rodo, jog esame linksmi ir turime ką pasakyti.

Juokavimas
„Sąmojis ir kalambūrai” yra „bet kurios geros diskusijos rykštės”, nes jos sukuria „triukšmingą ir per daug pakilų linksmumą”. Toks saiko supratimas mūsų dienomis nuobodokas. Taip pat jam nepriimtinas ir išjuokimas, kuris „padaro žmogų juokingą”, nors blogo linkėjimas tapo mūsų pokalbių didžiąja klasika.

Prieštaravimo dvasia
Nesutarimas, įsikarščiavimas ar pykimas ant pokalbio dalyvio reiškė sulaukėjusį elgesį. Reikėjo išsiskirti „patenkintam kitais ir savimi”. Šiandien kuo daugiau ginčijamasi, tuo pokalbis gyvesnis.

Privatus pokalbis
Anksčiau pokalbis turėjo būti malonus visiems. Šiandien pokalbis grupelėse yra sielų giminystės ženklas (išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai kitos grupės yra niekinamos).

www.mintys.lt