Tag Archives: Gyvenimo svajonė

Vienatvė

Moksliniu požiūriu, vienatvė – viena išsamiausiai išnagrinėtų socialinių sampratų. Demografinėje literatūroje neretai randama statistinių duomenų apie vienišų žmonių absoliutų skaičių. Daugelyje išsivysčiusių šalių ( Olandijoje, Belgijoje…) vieniši žmonės sudaro 30 procentų gyventojų. JAV, 1986 m. Duomenimis, buvo 21,2 mln. vienišų žmonių. Palyginti su 1960 m., šis skaičius išaugo trigubai. Iki 2000 m. šis skaičius, turėjo padidėti dar 7,4 mln. žmonių.

Draugystės pergalė

Mažas prisiminimas: keletą metų atgal, parolimpinėse žaidynėse Sietle, devyni atletai, su įvairia fizine ir protine negalia, rikiavosi prabėgti olimpinę 100 metrų distanciją.
Davus startą visi šie sportininkai startavo. Ne visi galėjo bėgti kaip tikri bėgikai, bet visi troško dalyvauti žaidynės ir gal net nugalėti…
Jie galėjo įveikti distanciją tik su lydinčiuoju. Tačiau vienas dalyvis sukniubo ir kelis kartus persivertęs suriko. Visi išgirdo jo „skausmą“.
Net varžovai sustojo ir atsisuko, visi sugrįžo prie jo…
Visi kartu…
Atsirado tokių varžovų, kurie jį pakėlė, o viena mergina, turinti Dauno sindromą, net paklausė – „Gal jau tau geriau?“ Ir tik po to visi devyni pasiekė finišą, VISI KARTU, petys į petį…
Visas stadionas buvo nuščiuvęs, kai kas braukė ašaras ir visi plojo stovėdami Ir tie aplodismentai šiuos sportininkus lydėjo per visas varžybas ir lydės ilgai… GYVENIME…
Žinai, o žmonės kurie matė šį įvykį, iki šiol prisimena tai.
Gali kilti klausimas – KODĖL?
Todėl, kad giliai sieloje mes žinome, kad yra dalykų, kurie mums žymiai svarbesni, nei kažkokia trumpalaikė pergalė…
O pats reikšmingiausias gyvenime dalykas – padėti draugams pasiekti nors mažas pergales. Nors ir tai reikštų „sumažinti savo tempą“ ar „pakeisti arba pakoreguoti savo trajektoriją“…

„Žvakė niekada negesta ir nežūsta, jei ji gali apšvieti nors kiek kažkieno kelią…“

www.mintys.lt

Kaip aš šiandien elgiausi su draugais?

Iš naminių gyvūnų mes galime daug sužinoti apie nesavanaudišką meilę. Katinas ar šuo pasilieka su mumis – ar juos kviestume, ar varytume, kai jie mums trukdo. Jie yra visada šalia ir nieko nelaukia už tai mainais.
O mes ar esame tokie patys ištikimi savo draugams, ar reikalaujame, kad jie būtų šalia mūsų, kai mums jų reikia? Gal juos “nurašome”, jei jie neatsiskleidžia mums, mus nuvilia arba mums nepritaria? Pačiam būti draugu arba turėti draugą nereiškia reikalauti. Tai nereiškia ir keršyti, jeigu mūsų reikalavimai nepatenkinami.
Kitiems mes galime leisti būti draugiškiems ir nekelti jiems reikalavimų. Tai reiškia priimti ne tik jų dėmesį ir meilę, bet ir nedėmesingumą bei tylėjimą. Draugai nėra pažadai, kurie turi būti ištesėti, ar tarnaujantys garbintojai. Draugai – tai palaiminimas. Kuo daugiau elgsimės su jais kaip su palaiminimu, tuo gausiau būsime jais palaiminti.

Kaip aš šiandien elgiausi su draugais? Ar galiu leisti savo draugams būti savimi, savaip rodyti meilę ir pagarbą.

www.mintys.lt

9 mažos pokalbio paslaptys

Kas yra pokalbis psichoanalizės požiūriu?
Pokalbis yra tam tikras kolektyvinis sapnas. Žodžiais galima viską sau leisti: atsikratyti tų, kurie mums nemalonūs, išvykti į kelionę, užmegzti meilės ryšį ir t. t. Tai, kas vyksta, dažnai panašu į sapną: pokalbį sudaro sakiniai, sklindantys į visas puses; jų jungiamoji gija yra daugiau minčių asociacijos negu logika.

Koks yra ryšys tarp žodžio ir maisto?
Valgymas kartu yra mūsų priklausomybės ženklas. Gyvendami bendroje kultūroje laikomės tų pačių draudimų. Taip mes tapatinamės su kitais. Iš tiesų mes valgome dar ir tai, kuo dalijamės kalbėdamiesi.

Ar pokalbį sudaro tik žodžiai?
Ne, nes reikia skirti turinį (tai, ką pasakome) nuo išraiškos būdo (to, kaip sakome). Palyginti su žodžiais, žvilgsnis, gestai, tonas ir balso aukštis yra nesąmoningos strategijos. Jei jų skirtumas yra reikšmingas, tai gali pastūmėti pokalbio dalyvį leisti išgirsti šį nesutapimą ir demaskuoti. Apskritai, žodžiais galima tiek atsiskleisti, tiek ir pasislėpti.

Ar galima būti absoliučiai atviram kalbantis?
Ne. Egzistuoja taisyklės, kurių esame priversti laikytis arba bent jau per šiurkščiai nepažeisti, nes kitaip nepavyks užmegzti ryšio su kitu. Tai – pagrindinė pokalbio funkcija. Mokėti pakreipti kalbą tarp to, ką manome, ir to, ką matome ir girdime, yra menas. Autentiškumo kortą gali mesti tik pamišėliai ir menininkai, nes iš jų niekas nesitiki taisyklių paisymo ar mokėjimo.

Vadinasi, visko sakyti negalime?
Ne. Reikalavimas viską pasakyti rodo norą užvaldyti kitą asmenį. Norėdami viską sužinoti apie kitą, siekiame iš jo atimti laisvę. Jei pažeisime kito asmens intymumą, šis gali prarasti norą kalbėti. Tai – „totalitarizmas”. Prisiminkime mamas, prašančias savo vaiką viską joms pasakyti. Baisiausia tai, kad šis užvaldymas vyksta prisidengiant laisvės vardu. Turime teisę nutylėti kai kuriuos dalykus ir pasirinkti tą, kuriam juos pasakysime. Tai galioja visiems: tėvams, vaikams, sutuoktiniams ir draugams. Viską sakyti savo vaikui yra irgi nedora – apsunkindami jį savo istorija, trukdome jam gyventi savo gyvenimą ir kurti savo istoriją.

Kodėl vieniems lengva kalbėti, o kitiems sunku?
Mokėjimas kalbėti, be kita ko, priklauso nuo to, kaip vaikas bendrauja su savo tėvais. Jei šeima bendrauja tylomis arba prie televizoriaus, kalbėti bus sunku ir suaugus. Kitas reikalas, jei nuo vaikystės vaikas prie stalo naudojasi progomis papasakoti, kaip sekėsi mokykloje, kokie jo santykiai su draugais ir pan. Jei paauglystėje vaikas laikinai užsisklendžia, norėdamas parodyti tėvams, jog tai, ką jie pasakoja, jam neįdomu, arba demonstruoja, kad jam negera šeimoje dėl kitų priežasčių, tai visai normalu.

Kodėl kai kurie asmenys kalba ir nieko nepasako?
Jie slepiasi už žodžių. Jų nesąmoningas tikslas – vengimas kalbėti apie save. Vaikystėje jiems daug kartų kartojo, kad nereikia sakyti kai kurių dalykų, t. y. visko, kas intymu (kūnas, seksas). Apskritai, esame labiau įpratę vartoti žodžius tam, kad informuotume, siektume tikslo…, o ne išsipasakotume, išsikalbėtume. Tarp sakymo ir išsikalbėjimo yra didelis skirtumas. Išsikalbėjimas atskleidžia subjektyvumo dimensiją, tai momentas, kai asmuo realiai „įsitraukia” on line casino į pokalbį.

Ką laikome geru pokalbiu?
Gero pokalbio metu jūs jaučiate, jog egzistuojate ir esate reikšmingas.

Koks yra pokalbio mobiliuoju telefonu pobūdis?
Aš nemanau, kad šiuo atveju galima kalbėti apie pokalbį. Pirmas klausimas: „kur esi?” – parodo, kad siekiame lokalizuoti kitą asmenį. Tai būdas užsitikrinti kito buvimą, o pats turinys nelabai ir rūpi. Taip primeni kitam, jog esi čia, nors būtent tuo metu su juo nesi. Skirtumo tarp buvimo ir nebuvimo išnykimas gali pakenkti norui susitikti ir, užuot plėtęs ryšius, vis labiau izoliuoti žmones.

Pokalbio taisyklės vakar ir šiandien
1812 m. abatas Morellet sudarė „pagrindinių ydų, gadinančių pokalbį”, sąrašą. Tačiau ar šiandien jos vis dar laikomos ydomis?

Nedėmesingumas
Išsiblaškymas ar akimirkos užsisvajojimas nebe taip griežtai smerkiamas. „Įsipareigojimas klausyti yra socialinis įstatymas”, kurio nebepaisoma.

Pokalbio pertraukimas
Pokalbio dalyvio pertraukimas yra dažnas, bet į jį nebežiūrima kaip į kaltę. Tai įrodymas, kad dalyvauji ginče ir turi tam tikrą poziciją. Triukšmingas ir gyvas pokalbis šiandien įrodo, kad jis nenuobodus.

Besaikis proto demonstravimas
Anksčiau protą demonstruoti reikėjo, bet ne per daug. Dabar jo parodoma nepakankamai. Geras pokalbis pasižymėjo pikantiškumu, kūrybingumu ir lengvumu. Tai vis dar reikšmingas mūsų pokalbio kultūros bruožas.

Egoizmas
Kalbėti apie save nebuvo priimtina. Šiandien tai daroma visada ir nesivaržant. Tai nebėra didelis trūkumas, nebent apie savo gyvenimą pasakojama tuščiagarbiškai. Dabartinės mūsų diskusijos yra daug asmeniškesnės ir spontaniškesnės.

Despotizmas ir dominavimas
Visada reiktų vengti to, kuris monopolizuoja pokalbį, norėdamas išaukštinti save! Aplink save jis sukuria tik nuobodulį ir tylą.

Pedantizmas
Kalbėjimas apie asmenį iškilmingu ir jausmingu tonu reiškė pedantizmą. Reikėjo perteikti savo žinias, bet ne įkyriai. Ši yda aktuali ir šiandien.

Minties šuoliai
Abatas Morellet rašė, kad „minčių nerišlumas yra pagrindinė pokalbių yda”. Šiandien į šokinėjimą nuo vienos minties prie kitos reaguojama palankiai. Tai rodo, jog esame linksmi ir turime ką pasakyti.

Juokavimas
„Sąmojis ir kalambūrai” yra „bet kurios geros diskusijos rykštės”, nes jos sukuria „triukšmingą ir per daug pakilų linksmumą”. Toks saiko supratimas mūsų dienomis nuobodokas. Taip pat jam nepriimtinas ir išjuokimas, kuris „padaro žmogų juokingą”, nors blogo linkėjimas tapo mūsų pokalbių didžiąja klasika.

Prieštaravimo dvasia
Nesutarimas, įsikarščiavimas ar pykimas ant pokalbio dalyvio reiškė sulaukėjusį elgesį. Reikėjo išsiskirti „patenkintam kitais ir savimi”. Šiandien kuo daugiau ginčijamasi, tuo pokalbis gyvesnis.

Privatus pokalbis
Anksčiau pokalbis turėjo būti malonus visiems. Šiandien pokalbis grupelėse yra sielų giminystės ženklas (išskyrus, žinoma, tuos atvejus, kai kitos grupės yra niekinamos).

www.mintys.lt

Idėjos kūrybiškumui skatinti

Siūlau žengti smagesnį žingsnį kasdienybėje. Priverskite ne tik save, bet ir kitus šypsotis. Pabandykite pažadinti savo kūrybiškumą ir improvizaciją su šiomis idėjomis:

• Pakeiskite transporto priemonę, kuria įprastai važiuojate į darbą.

• Pabandykite vieną dieną dirbti iš kavinės. Susitikimus irgi darykite ten pat.

• Susiorganizuokite dušą vidury dienos.

• Papuoškite darbo vietą gėlėmis padarytomis iš skirtingų spalvų Post-it lapelių.

• Užduokite aplinkiniams naivių vaikiškų klausimų.

• Papietaukite kasdien vis su kitu bendradarbiu.

• Nežiūrėkite ir neklausykite žinių bent 24 valandas.

• Parašykite popierinį laišką draugui.

• Vakare nueikite miegoti su drėgnais plaukais, o ryte nieko jiems nedarykite, taip ir išeikite į gatvę.

• Pakvieskite antrą pusę lėtam šokiui viešoje vietoje.

• Pažiūrėkite naują animacinį filmuką.

• Paskambinkite atsitiktiniu numeriu ir pasakykite, kad skambinate tik šiaip, kad pakalbėti.

• Padovanokite tėčiui gėlių.

• Užrašykite skelbimą ant popieriaus “Ar dar ilgai tu to vengsi?” ir padarykite, kad būtų su nuplėšiamais lapeliais, bet vietoje telefono ant jų užrašykite “Einu ir padarysiu dabar”. Priklijuokite jį laiptinėje, ofise, prie parduotuvės, namie…

• Pasisveikinkite gatvėje nuoširdžiai besišypsodami su 5 nepažįstamais iš eilės.

• Jei geras oras ir šilta pakvieskite kelėta draugų vienai nakčiai į žygį su palapine miške .

• Apkabinkite draugą, tiesiog, be progos.

• Atkreipkite nepažįstamo žmogaus dėmesį į kažką gražaus – vaivorykštę, debesis…

• Eikite per lietų be lietsargio ir nebėkite… šypsokitės.

• Apsupkite visą kambarį degančiomis žvakėmis. Atsisėskite ant grindų viduryje kambario.

• Įrašykite gražios muzikos CD ir padovanokite pirmam sutiktam kaimynui ryte lipančiam į automobilį.

• Vidury nakties atsigulkite į pilną vonią su putomis.

• Atsisveikinkite bent su vienu savo blogu įpročiu.

• Atsikelkite anksčiau, kad pamatyti kaip švinta.

• Visą dieną atsakykite visiems tik “Taip”.

• Fotografuokite nepažįstamus žmones gatvėje.

• Paimkite baltos duonos ir eikite pašerti ančių.

• Važiuokite automobiliu su visais atidarytais langais.

• Valgykite makaronus ar kitą tradicinį maistą su kinų pagaliukais.

• Sudainuokite posmelį autobuse pilname žmonių.

• Eikite pasimelsti į bažnyčia. Net jei ir nežinote maldų, pabandykite.

• Aplankykite ledo čiuožyklą.

• Nueikite į dušą su drabužiais.

• Paklauskite savęs – O kas rimuotųsi su žodžiu meduolis?

• Visą dieną viską spręskite monetos metimu į orą.

• Pabandykite užrašyti abėcėlę nuo galo.

• Darbe prilankstykite popierinių lėktuvėlių ir paleiskite juos virš bendradarbių.

• Eikite į balkoną pūsti muilo burbulų.

• Išpjaustykite skulptūrėlę iš bulvės.

• Parašykite savo norus kita ranka.

• Eikite leisti aitvarą į pievą.

• Paimkite coca-colos skardinę su savimi į dušą, gerai gerai suplakite ir atidarykite.

• Jei jūsų prašo kažką padaryti – pradėkite knarkti.

• Mojuokite žmonėms kitoje gatvės pusėje ar kitame automobilyje.

• Pradėkite skaityti tą patį, ką tuo metu atsivertęs skaito šalia esantis žmogus.

• Užsilipkite į medį.

• Pakvieskite draugą ar kolegą nueiti suvalgyti ledų.

• Pradėkite žaisti su žaislais žaislų parduotuvėje.

• Pieškite guašo dažais su pirštais.

• Palikite ofiso valytojai ant savo stalo raštelį su padėka, kad po jos vizito viskas visada būna taip švaru ir tvarkinga.

• Parduotuvėje ar kavinėje paprašykite, kad pakviestų administratorę, ir padėkokite jai už itin paslaugų kolektyvą.

• Nusiųskite savo gydytojai padėkos atvirutę.

• Jei lyja lietus ir einate su skėčiu, pasiūlykite eiti kartu tam, kuris neturi skėčio.

• Pakvieskite vaiką pažaisti stalo žaidimą ir leiskite jam laimėti.

• Paprašykite seno žmogaus papasakoti apie “senus gerus laikus”.

• Padovanokite kam nors akvariumą su auksine žuvele.

• Patikrinkite kas prieš 182 dienas šventė gimtadienį ir pasveikinkite su puse gimtadienio. Tiks ir puse tortuko.

• Pakvieskite visai nepažįstamą žmogų puodeliui kavos.

• Palikite draugui smagų komplimento raštelį jo stalčiuje.

• Nuvalykite ne tik nuo savo, bet ir nuo kaimyno automobilio sniegą.

• Pasirūpinkite spalvotu inkilu ant medžio netoli jūsų namų.

• Paprašykite, kad automobilyje visi prisisegtų saugos diržus, pasakykite, kad jie jums labai brangūs.

• Jeigu matote, kad kažkas ieško vietos stovėjimo aikštelėje, o jūs einate link savo automobilio – pamokite jiems ranka pranešdamas, kad tuoj bus vieta.

• Nusipirkite kvepiančią puokštę gėlių sau ir pasimerkite ant darbo stalo ar namie.

• Parašykite popierinį laišką apie tai, koks norėtumėte būti, ir išsiųskite sau.

• Suorganizuokite darbe strėlyčių (Darts‘ų) varžybas.

• Padovanokite simpatijai kibiną ir prisipažinkite, kad kibinate.

• Pradėkite žaisti mieste “aukščiau žemės”, įsivaizduokite, kad grindinys tai jūra.

• Vakarėlyje pasiūlykite žaisti butelį.

• Pastatykite kortų piramidę.

• Išbandykite save – kaip ilgai galite nekvėpuoti?

• Pašokite namie nuogas.

• Išsiaiškinkite ar galima nulupti bananą su kojų pirštais.

• Nusikirpkite labai labai trumpai.

• Pabandykite išbūti 24 valandas be miego.

• Suplėšykite žurnalą ir suklijuokite koliažinį drambliuką.

• Užsisakykite vizitines korteles su įdomiom pareigom: kosmonautas, dramblių varovas, ralistas, atspalvių skaičiuotojas…

• Iškirpkite iš žurnalo raides ir suklijuokite grasinantį meilės laišką.

• Praleiskite savaitgalį visiškai neplanuotoje kelionėje. Užsipilkite pilną baką degalų ir važiuokite tol, kol puse išnaudosite, tada apsisukite ir grįžkite.

• Raskite jūsų miesto restoranų sąrašą. Išsirinkite 7 punktu užrašytą restoraną ir važiuokite ten. Užsisakykite 7 sąraše esantį patiekalą ir suvalgykite 7 sąraše esantį desertą.

• Sėskite į traukinį ir važiuokite apžiūrėti mažo miestelio. Sveika būtų pasiimti fotoaparatą.

• Žiūrėkite TV ir kartokite viską, ką sako, tik darykite tai su amerikietišku ar itališku akcentu.

• Susikaupkite ir įsivaizduokite, kad viso pasaulio žmonės dingo. Likote tik jus. Kur dabar eisite ir ką darysite?

• Paskambinkite draugui vien tik tam, kad pasakyti “Atsiprašau, bet šiuo metu aš negaliu kalbėti”, ir padėkite ragelį.

• Užeikite į svarbaus kolegos kabinetą ir uždekite/užgesinkite šviesą 10 kartų nereaguodamas kas jums yra sakoma, tada taręs “Hmmm… labai keista” išeikite atgal į savo darbo vietą.

• Praneškite visiems aplink, kad artimiausias 12 valandų negalėsite pasakyti nei žodžio ir užtilkite.

• Jei norite ką nors pasakyti, pradėkite nuo frazės “Mano mamytė visada sako…”.

• Paprašykite, kad jūsų antroji pusė jums paskaitytų pasaką.

• Pasakykite karvėms ir jūs MŪ! kai jos ant jūsų mūkia.

• Nusipirkite kreidelių ir eikite piešti į lauką ant plytelių.

Idėjomis pasidalino Jordis Šatūnas.

www.mintys.lt

Gyvenime reikia ir sunkumų

Kartą žmogus seno medžio plyšyje pastebėjo kokoną. Jam bežiūrint, kokonas praplyšo. Žmogus ilgai stebėjo, kaip pro mažą plyšelį stengiasi išlįsti drugelis.

Laikas ėjo, drugelį lyg ir apleido jėgos, o plyšys vis buvo per mažas. Atrodė, kad drugelis padarė viską, ką galėjo, bet jo jėgos išsiveržimui į laisvę buvo per menkos.Žmogus nusprendė drugeliui padėti: Jis išsitraukė peiliuką ir perpjovė kokoną.Drugelis tuoj išrėpliojo.Bet jo kūnelis buvo gležnas, jo sparneliai buvo silpni ir neišsivystę. Drugelis juos vos judino.Žmogus stebėjo toliau, tikėdamasis, kad drugelis tuoj tuoj išskleis sparnus ir nuskris.Žmogus norėjo padėti, tačiau nežinojo, kad pastangos lendant pro siaurą plyšį plaštakei būtinos. Tik taip jos kraujas iš kūno patenka į sparnus, kad jie galėtų išsiskleisti, kad peteliškė galėtų skristi. Gyvenimas vertė plaštakę sunkiai veržtis į laisvę, kad ji sutvirtėtų.

Juk ir mums gyvenime kartais labai reikalingos pastangos.Gyvendami be sunkumų mes nusilptume, nebūtume stiprūs.O silpni negali skristi…Aš prašiau stiprybės, o gyvenimas man davė… sunkumus, kad juos įveikdamas tapčiau stiprus.Aš prašiau išminties, o gyvenimas man davė problemas, kad jas įveikdamas mokyčiausi.Aš prašiau turtų, o gyvenimas man davė jėgas ir protą, kad galėčiau dirbti.Aš prašiau sugebėjimo skristi, o gyvenimas man skyrė kliūtis, kad jas įveikčiau.Aš prašiau meilės, o gyvenimas man siuntė žmones, kuriems aš galėjau padėti įveikti jų problemas.Aš prašiau gerovės, o gyvenimas davė man galimybes.Aš negavau nieko, ko prašiau, bet gavau viską, ko man reikėjo.Gyvenk be baimės, drąsiai sutik visas kliūtis ir įrodyk, kad tu gali jas įveikti.

www.mintys.lt

Skyrybos

Bedrame šeimos gyvenimo kelyje sutuoktinių tykoja daugybė pavojų, vargų ir netikėtumų. Šeimos gyvenimas – nuolatinis vyro ir žmonos bendravimas – retsykiais pertraukiamas ginčais, konfliktais ir nusivylimais. Gaila, bet ne visos šeimos kliūtys ir negerovės lengvai įveikiamos, ne vis ginčai ir nesutarimai yra vedusiųjų nugalimi vardan santuokos ir šeimos išsaugojimo. Neretai jie priartina skyrybas.
Skyrybos – tai santuokos panaikinimas, vyro ir žmonos santuokinių ryšių pabaiga, grąžinant abiems sutuoktiniams tą pačią teisinę padėtį, kurią jiedu turėjo prieš susiutuokiant.
Bendri skyrybų bruožai
Katalikų bažnyčia skyrybų nepripažįsta. Naujojo testamento parašymo laikais buvo sakoma, kad tik moters svetimavimas galėjo būti skyrybų priežastis. Po dešimties nevaisingų vedybinio gyvenimo metų vyras galėdavo vesti antrą žmoną, o pirmoji ištekėti už naujo, kad su kitu susilauktų vaikų. Šventas raštas skyrybas traktuoja kaip nesėkmę, tam tikrą bendro gyvenimo pralaimėjimą. Švento rašto įstatymai neleidžia savo dvasininkams sutuokti jau vieną kartą sutuokto asmens, jei jo sutuoktinis ( antra pusė ) tebėra gyvas. Prieškarinėje lietuvoje civilinės metrikacijos nebuvo, išskyrus Klaipėdos kraštą. Santuokos ir šeimos santykius reguliavo civiliniai įstatymai ir bažnytinė teisė. Skyrybų klausimus tvarkė bažnyčia, o su jomis susijusius turtinius santykius – valstybiniai teismai.
Skyrybos – grynai juridinis aktas, įteisinantis jau suiruirsius vyro ir žmonos santykius, sugriuvusį šeimos pastatą.
Skyrybas, kaip santuokos nutrukimą, galėtume sąlygiškai suskirstyti etapais:
• Emocinės skyrybos. Šiame etape blėsta vedusiųjų jausmai, prarandamas tarpusavio pasitikėjimas, atsiranda abejingumas ar net neapykantavienas kitam. Svarbiausias šio etapo bruožas – paprasčiausias nemokėjimas gyventi kartu.
• Fizinės skyrybos. Vedusiųjų santykiai dar labiau atšala. Abipusį bendravimą lydi nuolatiniai konfliktai, vyras ir žmona pradeda gyventi atskirai, užsidarydami vienas nuo kito savame emocijų ir jausmų pasulyje.
• Juridinės skyrybos. Jos juridiškai įregistruoja jau mirusią santuoką.
Skyrybų priežastys
Skyrybos labai paveikia tolimesnį žmogaus gyvenimą, išmuša jį išįprastinio, ramaus, nusistovėjusio ritmo. Suyra dienotvarkė, įpročiai, griūna planai. Dažnai sutuoktinių gyvenime atsiranda iliuzija, jog visa, kas geriausia, jau praeityje. Sunkiausiai suvokiame, jog tarpusavio santykiai ne sustojo akimirkai, o tik perėjo į kitą stadiją. Sutuoktiniai dažniausiai nepastebi, kaip keičiasi jų jausmų pasulis. Vėliau išryškėję sutuoktinio nedorybės, tai anksčiau nepastebėtų charakterio bruožų realus atspindys.
Dažniausiai pasitaikančios skyrybų priežastys ir jų motyvai
Vienas iš dažniausių skyrybų motyvų – girtuokliavimas ir alkoholizmas. Sociologų nuomone šį motyvą pateikia 2/3 besiskiriančių. Skyrybų iniciatorės esti moterys, nes jos labiausiai yra pažeidžiamos. Girtuoklystė – tai ir sunki šeimos materialinė padėtis, bloga įtaka vaikams, nėra jausmų kultūros.
Antra, dažniusiai teismų bylose sutinkama priežastis – sutuoktinė neištikimybė. Apie jos priežastis jau kalbėjome. Galėtume paminėti, jog paprastai už neištikimybės motyvo slypi šeimos darnos pažeidimas, dėl kurio daugiau ar mažiau kalti abu sutuoktiniai.
Trečias, statistinis skyrybų motyvas – skubota ir neapgalvota santuoka. Čia galima priskirti ir “priverstinę” santuoką, sudarytą esant nėštumui ar vaikui gimus. Taip pat šiam tipui priskiriama santuoka, sudaryta turint tikslą kam nors “atkeršyti”, santuoka norint “įregistruoti” save mieste, gauti namą ar butą.
Daugelis vyrų ir moterų išsiskirdami suranda protingų ir humaniškų sprendimų. Jie neišsižada pagarbos vienas kitam ir toliau rūpinasi savo vaikais. Jų vaikai gerbia ir myli abu tėvus. Ta aplinkybė, kad tėvai gyvena atskirai, neturi nepataisomo poveikio
jų vaikams, neverčia tapti savo tėvų teisėjais.   www.menas.lt

Gyvenimas tik karta žmogui duotas

Paskutiniu metu aplink labai daug kur girdžiu , kad gyvenimas nemielas, be prasmės, nevertas , vis tiek nieko geriau nebus . Pamąstai , juk niekas čia tavęs prirakinęs prie gyvenimo grotu nelaiko, savo rankose esi pats tu . Savižudybė, tai baimė gyventi ar drąsa numirti ? Ar tikrai turime gyventi tiek kiek galime, o gal tik tiek kiek reikia? Savižudžiai – drąsos įsikūnijimas arba bailiu gauja.
Jei nori gyventi prasmę gali surasti bet kur, nors ir paukščių čiulbėjime ar juros bangose…
O kai jau nebesinori gyventi tada reikia pamąstyti jei pabaigsi savo gyvenimą dabar kiek skausmo atneši žmonėms kurie tave iš tikrųjų myli ir kuriems tu reikalingas. Reikia nustoti galvoti apie save ir pagaliau pradėti nors šiek tiek galvoti apie žmones kurie online casino game tave myli.  
Žmogui duotas vienas šancas gyventi. To šanco taip lengvai atsisakyti negalime.
Nežinome kas laukia po mirties. Galbūt čia lengviau net ir skęstant kančioms? Viltis visada yra, tik kartais reik ja užkurti iš žarijų. Gyvenimas yra toks kokį mes susikuriame. Jeigu nemielas – trūkstas kažko, prasmę rasti visada galime. O gėris be pastangų neatsiras. Tiesiog reikia tikėti tuo kur veda tikėjimas, ieškoti tikslo, prasmės… Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs.
Stebėti pasaulį ir būti savo paties stebimuoju – bene pati nuostabiausia žmogaus galimybė. Piešti ir būti savo paties paveikslu, kalbėti ir būti savo žodžiu, groti fleita ir būti savo akordu, žiūrėti į veidrodį ir netikėtai suvokti, kad esi savo paties atspindys.
Ieškodamas laimės, žmogus apkeliauja pasaulį, o laimę pagaliau randa sugrįžęs. Kitas nuo savo bėdų bėga už jūrų ir marių, o bėdos nusiveja ten. Galiausiai pamato – bėgti nebuvo prasmės. Gali pažinti žmones, išėjęs į platų pasaulį, bet jų prigimtį gali patirti ir kitaip – pažindamas pats save. Perpratęs savo smegenų vingius, savo tamsiausias gelmes, geriau suprasi ir kito minčių šešėlius.

gyvenimas tik kartą duotas – naudokis jo galia.
Mylėk kiekviena žmogų, kaip myli pats save.
Neversk kitų kentėti, tai skaudina tave.
Priversk kitus mylėti,
Juk meilė – tai šviesa.   www.mokslai.lt

Gyvenimo svajonė

Nebijokite svajoti. Jūsų planai turi būti realūs, tačiau svajonės – ne. Labai daug žmonių riboja save nuo svajonių. Gyvenimo svajonei neturėtų būti jokių suvaržymų, juk tai gyvenimo svajonė!

Kodėl lošėjai pralošia ir nesupranta kodėl tiek daug pralošė. Pralošia – nes neriboja pralošimų, o  visada riboja savo išlošimus. Jie pradeda su teisinga nuostata: „Prarasiu keturis ir baigsiu lošęs“. Rezultatas: lošėjai pralošia keturis, keičia pinigus ir toliau lošia. Pralošia vėl keičia. Ir vėl…

Taip netik lošime, žmonės apriboja savo gyvenimo svajones, kaip lošėjas riboja savo laimėjimus. Svajonės nekenksmingos, nevaržykite gyvenimo svajonių! Geiskite visko, ko norite.

Vienintelis įspejimas – būkite atsargūs tuo atveju, jeigu tai ko labai trokštate ir apie ką svajojate tiesiog ims ir išsipildys. Ką tuomet darysite, kaip jausitės?

Daugelis žmonių galvoja, kad gyvenimo svajonės turi būti realios. Visai ne, realios svajonės yra visiškai kas kita, tai jau planai. Jūs kuriate gyvenimo tiklus, planus ir darote žingsnius, kad jie pildytūsi. Svajonės gali būti pačios neštikėčiausios, kad jums net ims atrodyti jog jos niekada neišsipildys.

Nesnustokite svajoti ir suprastite, kad gyvenimo svajonės pildosi.