Tolerancija

tolerantnost(2)

Tolerancija – tai gebėjimas be agresijos priimti kito žmogaus mintis, elgesį, saviraiškos formas ir gyvenimo būdą.  Tolerancija atsirado vakarų civilizacijoje religiniame lygmenyje.

Pirmiausia tolerancija reiškia geranorišką ir pakantų požiūrį į ką nors. Tolerancijos pagrindas yra minties ir bendravimo atvirumas, asmeninė individo laisvė ir teisių įvertinimas bei žmogaus laisvė. Tolerancija reiškia aktyvią žmogaus poziciją, o ne pasyvų pakantų požiūrį į aplinkinius įvykius. T. y. tolerantiškas žmogus neturi būti pakantus viskam, pavyzdžiui, žmogaus teisių pažeidimams arba manipuliacijoms ir spekuliacijoms. To, kad pažeidžia bendražmogišką moralę, nereikėtų toleruoti.

Todėl reikėtų atskirti tolerantišką elgesį ir vergišką pakantumą, kuris neveda prie gero. Reikia aiškiai atskirti šias dvi sąvokas, todėl, kad manipuliatoriai (dauguma politikų) skatina klaidingą toleranciją. Mat žmones, kurie viskam yra lojalūs, lengviau valdyti.

Taigi, tolerancija yra pakankamai plona linija, kurios būtinai reikia laikytis, nes ji apsprendžia moralinį, visuomeninį ir demokratinį visuomenės vystymąsi.

Tolerancija reiškia pakantumą kitokiam gyvenimo būdui, elgesiui, tradicijoms, jausmams, nuomonėms, idėjoms, tikėjimams. Tokiu būdu, tolerancija yra susijusi su kitaip mąstančiųjų  laisve plačiąja šio žodžio prasme.

1995 г. Unesco buvo priimta Tolerancijos principų deklaracija, į kurią įeina mūsų pasaulio turtingos kultūrų įvairovės pagarba, priėmimas ir teisingas supratimas, mūsų saviraiškos formų ir žmogaus individualumo apraiškų budai, harmonija ir įvairovė. Tolerancija išreiškia galimybę nustatyti ir išsaugoti bendrumą su kuo nors nuo mūsų besiskiriančiais žmonėmis.

Leave a Reply